Šiandien – liepos 6-oji, tarptautinė Bučinio diena. Sakyčiau, šią dieną reikėtų paminėti tikrai nuoširdžiai: nebijoti nusiųsti oro bučinį kaimynui ar geram draugui pakštelėti į žandą. Nors jei tai padarysit, gali iškilti ir nesusipratimų.

Bučinys išreiškia jausmus, prielankumą, simpatiją, todėl jei tai padarysite kaimynams ar tiesiog draugams, jie  gali jus suprasti dviprasmiškai. Na, nebent jūs to siekiate.

Kai kurie bučinio teoretikai mano, kad seniau bučinys buvo skirtas ne jausmams reikšti, o kompensuoti druskos stygių organizme: vienas kitą aplaižydami žmonės gaudavo trūkstamos organizmui medžiagos.

Kiek vėliau bučinys buvo siejamas su pagarbos ženklu. Valdovui ar valdovei pavaldiniai bučiuodavo kojas ar suknelių kamputį. Tikintieji bučiuodavo savo garbinamus stabus, taip išreikšdami savo tikėjimą ar laukdami malonės.



Senovėje kai kurios tautos, tokios kaip zelandiečiai, indai, eskimai, japonai nieko nenutuokė apie bučinį. Net garsioji Kleopatra, pagarsėjusi meilės patirtimi, nė karto nesibučiavo su vyrais.

Tais pačiais viduramžiais bučinys buvo „ už įstatymo ribų“. Anglijoje renesanso laikais bučinys reiškė tą patį kaip ir rankos paspaudimą.

Ar galite patikėti,kad šiais laikais bučiuotis ir taip išreikšti jausmą ar simpatiją nemoka Fidži salų gyventojai? Čia įsimylėjėliai savo jausmus vienas kitam išreiškia energingu šnopavimu nosimi. Ka kurie afrikiečiai mano, kad bučiuojantis galima netekti sielos, todėl jie jausmus išreiškia šokiu. Pavyzdžiui, papuasai pakramto mylimosios blakstienas arba tik susiliečia veidais, kad pajustų mylimosios kvapą, kūno šilumą. Dar yra kraštų, kur bučiuojasi pūsdami vienas kitam į žandus ar pasitrindami nosimi.

Šiuo metu bučinys kaip ir Anglijoje renesanso laiku nekelia didelių nusistebėjimų ar nesusipratimų - tai mūsų kultūros dalis, mūsų jausmų išraiška. Tokiam laisvės plitimui didelę įtaką padarė kinas.

Taigi negailėkite bučinių šiandiena vienas kitam. Bučiniai gerina bendrąją žmogaus savijautą ir pakelia  nuotaiką.


Asta Grigalavičiūtė

Jei žinote, kas šios karikatūros autorius, rašykite vilnius(at)cafebabel.com