Šeima – taip, bet kokia?

Koncepcijos šalininkai ir priešininkai vieningai sutarė, kad visų tikslas – auginti laimingus vaikus šeimoje. Tačiau didžiausios priešpriešos kilo dėl šeimos apibrėžimo. Pagal koncepciją, „šeima yra sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra“. Lietuvoje galima kita teisinė gyvenimo kartu forma – partnerystė, tačiau jos šeimos koncepcija neapima.

Kaip sakė vienas iš koncepcijos šalininkų, viešosios įstaigos „Geros naujienos centras“ atstovas Remigijus Jucevičius, „koncepcija iš nieko nieko neatima, bet dar ir prideda“. Kitaip sakant, teisiškai įtvirtinama pozityvioji diskriminacija. Tiek jis, tiek Ateitininkų federacijos jaunimo politikos komiteto pirmininkė Emilija Pundziūtė argumentavo, kad vaikui saugiausia aplinka yra sutuoktinių šeima, nes jie savo įsipareigojimu vienas kitam prisiima pareigas.

Savo ruožtu pastaruoju metu 30 proc. vaikų gimsta ne santuoka grįstoms poroms, „susituokusių šeimų mažėja, visuomenė eina į prarają“. Koncepcijos šalininkai klausia: jei myli žmogų, kas trukdo įteisinti savo santykius viešai prisiekiant? Juk, kaip sakė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos narė, mokytoja Rūta Šalkauskienė, kol neįvyksta santuoka, tol asmenų santykiai gali būti vadinami statybų aikštele.

Pasak Tolerantiško jaunimo atstovo Vytauto Valentinavičiaus, nėra tyrimų dėl santuokos pagrindu sudarytų šeimų išskirtinumo prieš kitokias šeimas, tačiau pastebėta, kad tie vaikai, kurie turi socialinių problemų, daugiausiai kilę iš santuoka grįstų šeimų. Tad pagal koncepciją alkoholikų šeima būtų vertinama labiau už vienišą tėvą ar mamą?

Koncepcijos šalininkų teigimu, bet kokia susituokusi šeima dar nėra geriau nei nepilna šeima (tokia šeima, kurioje vaikai netekę vieno ar abiejų tėvų) – šeima dar turi būti darni. Kas galės nustatyti, ar šeima yra darni, neaišku. Koncepcijoje kaip vienas iš visų problemų sprendimo būdų siūlomas naujos ministerijos ir naujo komiteto Seime įkūrimas.

Europa – pavyzdys ar...?

Kaip pastebėjo diskusijoje dalyvavusi sociologė, mažas santuokų ir didelis ištuokų skaičius (apie 58 proc. susituokiančių porų išsiskiria) rodo, kad vyksta šeimos transformacija. Taip pat viena problemų šalyje yra mažas gimstamumas. Tačiau, kaip parodė nesenas Vokietijos pavyzdys, konservatyvios priemonės gimstamumo nedidina, todėl pereinama prie socialdemokratiškų priemonių. Palankiausia aplinka auginti vaiką, anot sociologės, yra Skandinavija, kurioje suminis gimstamumas didžiausias.

Liberalesniam požiūriui į santuoką pritarė ir Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė tvirtindama, kad tose valstybėse, kuriose požiūris į šeimą liberalesnis, socialinė atskirtis mažesnė ir gimstamumas didesnis. Todėl Lietuvoje šeimos koncepcija turi būti kuriama atsižvelgiant į kur kas platesnius visuomenės raidos tikslus siekiant sanglaudos.

Ji priminė, kad pagal Europos Sąjungos teisminę praktiką šeima konstatuojama pagal faktą – tai tokia šeima, kurioje žmonės gyvena kartu, turi bendrą ūkį, augina bendrus vaikus. Be to, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., šeimos nediferencijuojamos į sudarytas santuokos ar nesantuokos pagrindu. Kyla grėsmė, kad gali būti pažeista ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, pagal kurią visi vaikai turi būti lygūs. Bendra ES politika taip pat aiški: mažinti diskriminaciją ir didinti toleranciją.

Koncepcijos šalininkų požiūris į liberalumą kitoks. Pasak R. Jucevičiaus, Europoje vyrauja įvairovė ir kiekviena valstybė turi savo identitetą: „Į Olandiją galima važiuoti rūkyti žolę, į Ispaniją – susituokti su tos pačios lyties asmeniu. Tad jei norėsi parūkyti ar sudaryti tokią santuoką, su pagarba šiai tautai tu važiuosi į kitą šalį“.

Jam pritarė R.Šalkauskienė: „Jei pasakysim, kad šeima yra bet kas, kas gali sumesti skudurus, tada, atsiprašau, turėsime situaciją, kai du homoseksualūs asmenys įvaikins mergaitę – čia yra asmenybės ugdymo problema ir lytinė identifikacija“.

Š.Bagdonas diskusijos dalyviams išreiškė nuostabą, kad teisės aktuose bandoma užfiksuoti pasaulėžiūrinius dalykus, kurie Vakaruose nuo teisės yra atskiriami. Tačiau mokytoja paprieštaravo, kad vertybės, tokios kaip santuoką sudariusi šeima, yra bendražmogiškos.

Tokias aršias diskusijas paskatino Konstitucijoje įrašyti du sakiniai: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ ir „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Koncepcijos šalininkai įtikinėja, kad pagal juos šeima ir santuoka yra tas pats, priešininkai atkakliai nepritaria. Lietuvoje aiškinti Konstituciją gali tik Konstitucinis Teismas. Jo praktikoje dar nebuvo aiškinamasi, kas yra šeima.

Indrė Kumpikevičiūtė 

///html
///