Taip, panaikinant atstumą kuriamos Europos vertybės. Tuo tarpu Sevilnius siekia pradėti diskusiją klausimu, kaip atstumas gali padėti.

Pirma svarbi užduotis prieš pradedant ieškoti kažko bendro yra suvokti Sevilijos ir Vilniaus būtinų produktų ir paslaugų kainų ir pirkėjų perkamosios galios skirtumus. Tačiau materiali identiteto vertė neturėtų apsiriboti prekių ženklais. Prekių ir paslaugų rinkos tyrimas - tai tik pradinė informacija, reikalinga norint atskleisti finansinę miestų gyventojų padėtį ir jos įtaką bendros Europos kultūros suvokimui.

MIESTŲ DARBO RINKA

Abu miestai prijungė prie Europos panašų gyventojų skaičių. Dabar Vilniuje gyvena 550 tūkst., Sevilijoje kiek daugiau – beveik 700 tūkst. žmonių. Vilniaus apskrityje yra apsistoję 850 tūkstančių lietuvių, lenkų ir rusų tautybių žmonių, o Sevilijos metro pasiekia beveik 1,5 milijono Andalūzijos gyventojų, kuriuos vis dar pildo imigrantai iš Pietų Amerikos.

Seviliečiai pabrėžia, kad dauguma žmonių, kurie negauna ir minimalaus atlyginimo, dirba nelegaliai arba sudaro laikinus vieno mėnesio kontraktus. Eurobarometro duomenimis, 5 proc. Ispanijos gyventojų nelegalų atlyginimą gauna bent kartą per metus. Nors Lietuvoje tokių – dukart daugiau (10%), legalus atlyginimas čia retai didesnis už minimalų atlyginimą, o studentai į darbą priimami nenoriai. Ispanijoje, kur studentams mokama mažiau vien už tai, kad jie mokosi, 1000 EUR į mėnesį pirmame darbe gaunantis jaunimas vadinamas bendriniu žodžiu-naujadaru – mileuristai (mil – tūkstantis isp.k.). Tuo tarpu Lietuvoje studentai arba moksleiviai dažnai oficialiai gauna ir pusę minimumo - 115 EUR.

PIRKIMO MALONUMAS

 

Vaizdas iš aukso bokšto (XIII a.)

 

Tiems, kurie gauna minimalų atlyginimą Sevilijoje - 600 EUR

Nusipirkus viryklę ir skalbimo mašiną lieka 100 EUR.

Sumokėjus nuomos mokestį už 1 kambario butą ne centre lieka 200 EUR

 

Vaizdas iš Gedimino bokšto (XIV a.)

 

Tiems, kas gauna minimalų atlyginimą Vilniuje - 230 EUR

Perkant viryklę ir skalbimo mašiną reikia pridėti pasiskolintus 190 EUR

Sumokėjusiems nuomos mokestį už vieno kambario butą ne centre lieka 100 EUR

 

 

 

REIKIA LABDAROS?

 

Už likusius 200 EUR sevilietis pietus kavinėje gali valgyti visą mėnesį. Vilnietis gali įsigyti karštą patiekalą kiekvieną dieną už likusius 100 EUR. Tačiau, jei sevilietis gaudamas minimalų atlyginimą sumano nusipirkti mėnesinį autobuso bilietą, jam tenka paaukoti tik 1/25 viso savo 600 EUR atlygio. Per tą patį laikotarpį vilnietis už tokias keliones pakloja 1/12 dalį savo 230 EUR minimalių pajamų. Na, o jei Sevilijos gyventojas sumanytų savo minimalų atlyginimą atiduoti labdarai, jis galėtų nupirkti 1 tūkst. ispaniškos duonos kepaliukų vargšams. Kad ir koks dosnus norėtų būti vilnietis, už minimalų atlyginimą jis įstengtų nupirkti tik pusę tūkstančio kepaliukų.

Šiuo metu daugelio miestų gyventojams trūksta tiek socialinių, tiek moralinių paskatinimų kurti bendrą Europą, todėl sekanti Sevilnius užduotis yra palyginti materialių vertybių vaidmenį miestiečių gyvenime. Ar didesnė perkamoji galia reiškia, kad Europoje materialinės vertybės tampa vis svarbesnėmis?

SevilniusT 2008