Išsilaisvinimas
Henriko, pagrindinio personažo darbas biure labai nuobodus. Automatiškas tų pačių veiksmų kartojimas gali nustumti į nevilties bedugnę, ypač kai esi vienišas. Gerai, kad Henrikas turi savo linksmuosius daiktus, kurie visaip padeda jam žvaliau keltis, uoliau susiruošti į darbą ir stengiasi parodyti kelią savęs išsilaisvinimo link. Tokių nuoširdžių pastangų dėka Henrikas atranda paslaptingą juostą. Galima tik spėti, ar tai bintas, ar tualetinis popierius. Vyriškis pradeda savo kelią, pats be galo suintriguotas aiškinasi, kur ši juosta galėtų baigtis ir vis renka metrą po metro, o ji ne tik nesibaigia, bet plevena gatvėmis, kiemais ir visokiausiomis netikėtomis erdvėmis. Pagaliau šiais vingiais Henrikas suranda saulėtą netikėtumą savo gyvenime ir kita diena tiek jam, tiek jo daiktams neša dvigubą džiaugsmą.


Nerutina - filmo santrauka

Vizuali judesio iliuzija
Jūratę, filmo įkvėpėją, sudomino čekų siurrealisto Jano Švankmajerio bei prancūzo Mišelio Gondry judantys daiktai. Kartu su visa kūrybine komanda scenarijaus mintį pradėjo rutuliuoti prieš kelerius metus. Galutinį apsisprendimą dėl idėjos vaizdavimo galiausiai lėmė aplinkybės. Iš pradžių mąstę apie filmavimo ir "stop motion" technikos kokteilį menininkai priėjo išvadą, kad tobulo skonio ragauti neteks, juolab Lietuvos kino jaunimui kamera - prabangos dalykas, taigi ieškodami alternatyvų išjudinti geras emocijas studentai pasirinko fotoaparatą.

Juokinga ir labai sudėtinga buvo taikytis prie technikos stebuklų. Aštuonis kadrus per sekundę fiksuojantis fotoaparatas turėjo įrašyti juos į atminties kortelę, o kol jis tai darė, aktoriai turėjo likti it skulptūros - nė judesio daugiau. Itin sunku buvo aktoriui Sauliui Čėplai, įkūnijusiam pagrindinį filmo herojų Henriką. Judriems vaikams, kurie nenustygo vietoje, buvo keista dalyvauti šiame projekte - juk filmai filmuojami, ne fotografuojami. Nosinaitė, šlepetės, dantų šepetukas - animuoti Henriko daiktai, o darbas su jais pats panašus į rutiną: užfiksuojamas kadras, po to daiktas pajudinamas, tada vėl nuotrauka, ir taip toliau, ir toliau. Panašu į plastilino figūrėlių animaciją. Prie viso to dar pridėjus kadro kartojimą du ar tris kartus - projektas buvo tikras iššūkis.

Visa foto sesija truko 9 dienas, o vėliau - 2 mėnesiai komandos skrupulingo darbo: garso įrašai, animacija, montavimas. Ir pagaliau NERUTINA pradžiugino visus begaliniu nuoširdumu ir ryškiomis spalvomis.

Eksperimentinių šypsenų įvertinimas
Tradiciškai prieš premjerą filmo kūrėjai kviečia į specialią peržiūrą. Šv.Kotrynos bažnyčia tą vakarą buvo perpildyta. Jaukus šurmulys nutilo ir scenoje pasirodė jauni, šilti ir nuoširdūs žmonės - tokie kaip ir jų filmas. Jau matęs tarptautinių festivalių Miunchene, Prahoje, Honkonge, Belgrade, dabar šis unikalus projektas laukia įvertinimo Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimuose "Sidabrinė gervė".

Pavasaris ekranuose
NERUTINA iš didžiųjų ekranų pirmą kartą švietė tarptautinio kino festivalio "Kino pavasaris" metu. Jau tryliktus metus organizuojamas, šis reiškinys po žiemos atgaivina jaunuosius debiutantus, aktorius, režisierius, prodiuserius, operatorius ir visus kitokio kino mėgėjus. Turtinga festivalio programa šiais metais galėjo džiaugtis iš pamokų pasprukę moksleiviai, romantiškai susikabinusios poros ar net atostogas kine leidę darbuotojai. Legendiniame kino teatre "Lietuva" gimęs festivalis šiais metais jau atsisveikino su Vilniaus nekomercinio kino skanautojais, tačiau Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose dar galima pagauti rinktinių filmų pasirodymus. Pirmą kartą pavasaris atėjo ir į kitų didžiųjų Lietuvos miestų kino sales.


"Kino pavasario" anonsas
NERUTINOS prodiuserė - LIUDA DRIŽYTĖ - interviu
NERUTINOS režisierė - JŪRATĖ SAMULIONYTĖ - interviu

Erika Lastovskytė
Nuotraukos Audriaus Zelenio

P.S. Daugiau apie kino teatro "Lietuva" atvejį galime pasikalbėti Vilniaus forume.