Todėl noriu pasiūlyti papildomas poveikio priemones, kurios padės paspartinti šį miesto plėtros aspektą:

Kad būtumėte tikri, jog dviračiu važiuoti tikrai saugu, būtina nuolatinė jo techninė apžiūra. Siūlau sezono pradžioje (kovo 15-balandžio 15 d.) įvesti privalomą techninės būklės patikrinimą: stabdžiai, padangų protektorių nusidėvėjimas bei liemenės šviesos atspindžio koeficientas įvairiais kampais (tam ji turi būti nepasenusi ir švari). Manau, kad šių kriterijų užtektų techninei dviračio būklei įvertinti.

Kas dvejus metus tikrinti dviratininkų žinias apie kelių eismo taisykles ir vairavimo įgūdžius - dviejų dalių egzaminas, kuriuo galėtų pasirūpinti ta pati „Regitra“ (valstybės įmonė, kuri registruoja kelių transporto priemones ir organizuoja egzaminus būsimiems vairuotojams).

Sumažinti automobilių teisių įsigijimo kainą: „Regitros“ egzaminus finansuoti iš valstybės, o už mokymą grąžinti mokesčius. Taip padaugės automobilius galinčių vairuoti kiekis, tad jiems nereikės važinėti nesaugiaisiais dviračiais.

Gatvėse panaikinti ir dabar esančius dviračių takus - kai kuriose jų atsiras po papildomą eismo juostą (pvz. Gedimino pr.). Sumažės kamščiai.

Nusipirkus dviratį, jį registruoti policijoje ir transporto priemonių registre. Vagystės atveju bus daug paprasčiau rasti transporto priemonę. Prie šio pasiūlymo galima pridėti ir privalomą tvirtos spynos turėjimą, nes tos pigios vielos su žirklėmis nukerpamos...

Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų dviratininkams.

Amžiaus cenzas: dviračiu naudotis gali tik 16 metų sulaukę asmenys (iki 18 metų būtini papildomi važiavimą stabilizuojantys ratukai).

Manau, kad šių priemonių užtektų Vilnių padaryti dar saugesniu ir draugiškesniu miestu dviratininkams.

Beje, yra ir kita alternatyva:

Įsisavinkime ES pinigėlius (+ pridėkime truputį savo) ir nutieskime pakankamai dviračių takų, kad nereiktų lįsti į automobilių juostas - tada nei šalmo, nei liemenės nebereiks.

Nors ne, gal neverta - per daug sudėtinga čia viskas...
Pasiūlymas diskusijai: ką pridėti prie šių 7 pasiūlymų, kad Vilnius pataptų dar draugiškesniu miestu dviratininkams?

Tiems, kas nesuprato:

Neseniai Lietuvos dviratininkus pasiekė dvi džiugios naujienos.

Pirmoji – nuo liepos įsigalioja įstatymas, liepiantis nuolat dėvėti šalmą, o tamsiu paros metu – ir šviesą atspindinčią liemenę. Tai padaryta nesikonsultuojant su dviratininkais ir nesiremiant jokiais patvirtintais tyrimais (bent apie tai jokios informacijos nepateikiama). Lietuvos dviratininkai tam prieštarauja, nes sprendimas be abejonės stipriai sumažins šios, ir taip mažai naudojamos, transporto priemonės populiarumą. Kaip gi kitaip? Jau ir taip daug žmonių atsisako į darbą važiuoti dviračiu, nes atvyksta suprakaitavę ir uždusę. O kaip atrodysi nusiėmęs šalmą?
 
Siūlau pasiskaityti Lietuvos Dviratininkų Bendrijos išplatintą pranešimą ir tyrimą apie kitose ES šalyse naudojamą praktiką užtikrinti dviratininkų saugumą.

Antroji naujiena – sprendimas atsisakyti 9,4 mln. litų (apie 2,72 mln. eurų) iš ES, skirtų tiesti EuroVelo 11 dviračių trasą, besitęsiančią per visą Vilnių. Tai būtų buvusi puiki pradžia atnaujinant miesto dviračių takų tinklą, tačiau valdininkai atsisakė ir jos. Beje, lyg juokais, lyg rimtai šnekama, kad ta pati trasa bus tiesiama už 3 mln. litų iš Vilniaus savivaldybės kišenės. Tačiau įdomus faktas, kad EuroVelo 11 projekto atsisakyta dėl per didelių papildomų investicijų, reikalingų pridėti prie ES lėšų. Tai kaip gi čia dabar?...

Norisi džiaugtis, kad bandoma pasirūpinti dviratininkų saugumu. Taip pat labai norisi tikėti valdininkų pažadais bent minimaliai pataisyti esamą dviračių takų tinklo situaciją. Tačiau įjungus blaivų mąstymą to padaryti niekaip nepavyksta. Atvirkščiai: peršasi mintis, kad siekiama dviratininkus visiškai išrūkyti iš miesto, nes ne tik kad atsisakoma vystyti infrastruktūrą, bet ir bandoma mus kalėdinėmis eglutėmis paversti...

Domantas Širvinskas
EžiukasVilniuje.lt