Kaip ir kiekvienais metais taip ir šiais Lietuvos liaudies buities muziejuje buvo švenčiamos Užgavėnės. Į šventę sugužėjo daugybė žmonių iš aplinkinių miestų ir miestelių.


Mugės svečiams pasiūlyta gausybė rankų darbo dirbinių - nuo keramikos iki įvairiausiais raštais išmargintų lininių audinių. Taip pat ir mediniai ožiai.


Taip pat vyko įvairiausios varžytuvės, tokios kaip blynu kepimas, atspėk mįslę. Laimėtojai ragavo šiupynio košės. Po liaudies buities muziejų klegėdamos švaistėsi raganos, čigonės, velniukai, ožiai, arkliai. Snapą kaleno gandras. Vaistus nuo tingėjimo, dantų skaudėjimo siūlė linksma Daktarė. Dainavo ir su armonika grojo jautis.


Linksmino susirinkusius šventės dalyvius kaukėta, gyvūnais persirengusi kapela.


Paskui visi svečiai varė žiemą skanduodami: "Žiema, žiema, bėk iš kiemo!" Visi raginti šokti, dainuoti ir kuo garsiau trypti, nes tik taip darant galima išvaryti žiemą.


Liaudies ir buities muziejaus kiemelyje šoko visi, kas galėjo.


Užgavėnių skanėstas -riestainiai. Kiekvienas ant kaklo nešiojosi bent po vieną tokį vėrinį.


Šventėje dalyvavo ir patys viduramžių riteriai.


Jei kaukė susijusi su žmogaus veidu, tai ji buvo groteskiško pavidalo: kreiva didelė nosis, keli kyšantys dantys, didelės ausys, nevienodos akys. Nušepusi ilga barzda. Šioje šventėje  labai populiarios buvo gyvūnų kaukės. Jei kiaulės kaukė, tai ji būtinai rožinės spalvos. Toks sveikas liaudies humoras. Kaukės gaminamos iš medžio, beržo tošies, pakulų, avikailio.


Tokiame puode buvo verdama sriuba.


Bet visų įspūdingiausias buvo Kanapinio ir Lašininio mūšis, kuris baigėsi Kanapinio pergale.


Dvikovai pasibaigus Kanapinio naudai, visi patraukė deginti Morės, kuri stovėjo ant aukščiausios kalvos. Deginant Morę kartu su ja sudeginamos ir visos pasaulio blogybės.



Morės deginimas. Morės iškamša padaryta iš eglės šakų, senų skudurų ir pakulų. Morės sudeginimas simbolizuoja šventės pabaigą.

Asta Grigalavičiūtė
Nuotraukos Donato Babensko Fotogalerija