Rinkodaros grimasos
By Indre on Monday, February 4 2008, 08:30 - Bendruomenės komentarai - Permalink
This post is also available in: EnglishNuo Naujųjų metų San Paule, ketvirtame pagal gyventojų skaičių pasaulio mieste, išmontuojamos visos reklamos skydinės ir video ekranai viešojoje ervėje. Taip miesto valdžia skelbia karą „vizualinei taršai“. Negalėdamas atsistebėti šiuo neįtikėtinu politinės valios protrūkiu Lotynų Amerikoje, nusprendžiau apžvelgti situaciją Lietuvos sostinėje.
Sako, kad Vilnius - vienas pažangesnių reklamos kontrolės pavyzdžių Rytų Europoje. Tenka pripažinti, kad bent jau Vilniaus senamiestis 2003 metais išleistų nuostatų dėka neskendi švieslenčių jūroje. Pagal tuometinį nutarimą miestas padalintas į keturias zonas su nevienodo griežtumo vaizdinės reklamos ribojimais. Ir jei senamiestis dar atrodo kultūringai, tai truputį nutolus, pavyzdžiui, kitoje Žaliojo tilto pusėje, atrodo, kad galima viskas. Reklaminiai stendai kone lipa vienas ant kito...Sąmoningai nelįsiu giliai į filosofinius apmąstymus rinkodaros temomis ir apsiribosiu paminėdamas keletą naujų ir trikdančių reklamos formų, kurios aktyviai veržiasi į miestą.
Jau turbūt kiekvienas susipažino su išdidžiai lauke stovinčiomis prabangaus prekybos centro „Gedimino 9“ garso kolonėlėmis, į „teisingą“ vietą kviečiančiomis „teisingus“ žmones. O tai, kad einant pro šalį neįmanoma susikalbėti, jau spėjo tapti žavia miesto kultūros detale. Naujoji revoliucinė sostinės valdžia čia kažkodėl nesiėmė jokių perversmų. Toks paveldosaugos nuostatų ignoravimas demonstruoja ne ką kita, kaip tik prekybos centro savininkų puikavimąsi savo galia. Tiesa, minėtos kolonėlės netikėtai ir paslaptingai dingo. Matyt dėl blogo oro, o gal ir koks neapsikentęs pilietis nuvertė.Kitas akį rėžiantis faktas yra reklama švietimo įstaigose. Tai, kas anksčiau skambėjo kaip kapitalistiniai anekdotai iš už Atlanto, dabar tapo nuoga realybe daugelyje Vilniaus universiteto fakultetų ir studentų bendrabučių. Ir ne reklaminių skrajučių pavidalu, o solidžiu grafiti ant grindų ar „Ežio liftais“ (liftų sienos išklijuotos reklaminiais tapetais). Taip ir nepavyko išsiaiškinti universiteto valdžios nuomonės šiuo klausimu, tačiau man, kaip studentui, tai panašu į tikrą šventvagystę. Ką gi, belieka laukti „Cocacola dienos“.
Be abejonės, čia ne Lotynų Amerika ir rinkodaros niekas nepaskelbs už įstatymo ribos. Tačiau, manau, netgi Lietuvai būtų sveika šiokia tokia vieša diskusija apie vizualinės taršos naudą žmonėms. Ir diskusija ne tik tarp didžiųjų verslininkų - „Rubicon“ ir „VP Market“ - atstovų.

Gediminas Kordušas
Nuotraukos: Gedimino Kordušo ir Erikos Lastovskytės
Comments
Kartais reklamos įmonės neriasi iš kailio, kad įtiktų įnoringiems užsakovams, kurie pageidauja vis daugiau ir efektyvesnių ir efektingesnių naujovių. Deja jų kūrybiškumas ir baigiasi tuo, kad reklama apklijuotos, apkabinėtos ir visaip paženklintos visos įmanomos vietos ir erdvės. Kai važiuoju autobusu ne itin malonu laikytis už reklaminių rankenėlių ir pasijaučiu lyg visokie prekiniai ženklai būtų tiesiog kemšami į galvą. Pirkite, pirkite, pirkite, pirkite....
Linkiu išmonės reklamos kūrėjams, išminties jų užsakovams ir akylumo kontroliuojančioms institucijoms nes gi galime reklama ir papuošti miestą, ne tik išdarkyti jo vaizdą. Tereikia pažiūrėti šiek tiek tolėliau :)