Su Antano Žukausko kūryba Lietuvoje yra susidūręs kiekvienas. Ir Prezidentas, ir benamis. Žinoma, pastarasis gal ir nėra girdėjęs, jog skulptorius yra daugelio respublikinių ir pasaulinių parodų, keliasdešimties konkursų nugalėtojas, daugiau kaip 50 kūrinių (monumentų, paminklų, dekoratyvinių skulptūrų ir kt.), pasklidusių po Lietuvos ir pasaulio viešąsias erdves, autorius. Gal ir nėra matęs garsiųjų menininko asambliažų, tačiau kiekvieną dieną rankose laiko jo sukurtą pinigą. Nes A.Žukauskas yra Lietuvos apyvartinių bei kolekcinių monetų kūrėjas, lietuviškų euro monetų konkurso nugalėtojas. Jis ne kartą buvo kandidatu į Nacionalinę kultūros ir meno premiją, bet taip iki šiol jos ir negavo, tačiau už nuopelnus Lietuvai ir jos garsinimą pasaulyje apdovanotas Didžiojo Lietuvos kunigaikščio Gedimino ordino Riterio kryžiumi ( 2004 m.). 2006 m. laimėjo valstybės aukščiausiojo laipsnio strateginę stipendiją.

Jo kūrinių yra įsigiję Lietuvos, Anglijos, Čekijos, Gruzijos, JAV, Lenkijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vatikano, Vokietijos muziejai, galerijos ir kolekcininkai.

Pastaruoju metu skulptorius vykdo tarptautinį projektą “Lietuvos kultūra Europoje per formą”, kurį remia Europos Parlamentas ir Lietuvos kultūros ministerija. Vykdant  šį projektą surengtos dvi personalinės parodos ES nuolatinės atstovybės galerijoje ir Belliarbo g. skvere Briuselyje (Belgijoje), privačioje galerijoje Drezdene (Vokietijoje), rugsėjį Lietuvos nacionalinėje bibliotekoje įvyko menininko skulptūrinių asambliažų paroda “Juoda/Balta”, lapkričio – gruodžio mėnesiais jo parodai “Vizijų ir tikrovės sankirtos” duris atvėrė Lietuvos dailės muziejaus Radvilų rūmai. Čia eksponuota per du šimtus šio autoriaus kūrinių – skulptūrų, bareljefų, asambliažų, apyvartinių ir kolekcinių monetų, medalių ir grafinių projektų. Po šios parodos numatytos A. Žukausko kūrinių parodos Romoje ir Londone. Ir tai bus didžiausias skulptoriaus mūzos, žmonos, draugės, galų gale vadybininkės Elenos Žukauskienės rūpestis.
 
Taigi šurmulio, sveikinimų, gėlių ir tostų dar bus daug. Tuo tarpu pats menininkas sako už viską labiausiai vertinantis vienatvę. “Gyvenu taikoje su savimi, todėl ir nebijau likti akis į akį su Žukausku. Kai kas nors paklausia, ar nepavargstu dirbti, nežinau, ką atsakyti. Juk ne dirbu, o tiesiog gyvenu kurdamas. Esu laimingas, kad tapau tuo, kuo nuo pat mažumės norėjau būti”, - sako žmogus, kuriam vaikystėje tolimas giminaitis Antanas Vienuolis-Žukauskas dovanodavo beveik visai surašytus pieštukų gabalėlius.

Skulptorius nėra prisirišęs prie kurio nors darbo ar žanro. “Šiuo požiūriu esu daugiavaikis tėvas vienodai mylintis savo vaikus, - juokauja nuolat pažinimo alkį jaučiantis menininkas. – Mėgstu tikras medžiagas – bronzą, sidabrą, auksą, žalvarį. Pastaruoju metu ypatingai jaučiu medį. Šiek tiek atsitraukiau nuo monetų, nes supratau, jog pasiilgau…mosto.”

68-erių metų A.Žukauskas sako bijantis sustabarėti, kartotis, todėl visad ieško naujos minties, mėgsta neramią kasdienybę ir tekantį vandenį. Ir tai nėra vien įspūdingi žodžiai – tai liudija jo darbuose įkūnyta mintis, visada gerokai aplenkianti laiką. “Bjauriuosi pelkėmis, - nusipurto didžiule kūrybine valia, interesų įvairove bei talentu pažymėtas žmogus. - Nesu išskirtinis ir žurnalistams su manimi nėra įdomu. Neturiu jokių talismanų, prietarų. Dievo nieko neprašau, nes manau, jog jam ir taip sunku: kiek daug kiekvieną mirksį jo maldaujama ir prašoma”.

Jeigu kas sugalvotų ateities kartoms užkasti skulptoriaus sukurtų lietuviškų pinigų lobį, tokiems jis patartų įdėti raštelį su žodžiais, jog “Lietuva – gražiausia valstybė pasaulyje”. Skulptorius neslepia sulaukiantis labai pelningų pasiūlymų dirbti svečiose šalyse, tačiau sako nesuprantantis, kodėl turėtų kažkur išvažiuoti. “Čia – mano šalis”, - pabrėžia ir pasidžiaugia gimęs pačiu įdomiausiu laiku.

Menininkas, užkluptas klausimų apie bendrą ES valiutą, apie tai, kad žmonės baiminasi, jog atsisakydami nacionalinių pinigų tarsi atsisakysime dalies savo tapatybės, dalies savęs, ilgokai susimąstė. “Kiekvienoje šalyje cirkuliuoja vis kitoks nacionalinės pusės euras, kaip tik yra tas kompromisas tarp geresnių sąlygų ekonomikai ir tautines tapatybės, - kalbėjo menininkas. - Kurdamas eurus norėjau išsaugoti lietuvišką dvasią ir mūsų tautos simbolį Vytį. Norėjau, kad eurai primintų litus, todėl ir pasirinkau tokį euro centų ir euro monetų dizainą. Tikiuosi, kad naujojo pinigo Vytis, šuoliuojantis per žvaigždes aukštai iškėlęs galvą, nepadarys Lietuvai gėdos”.

Aurelija Arlauskienė

Nuotraukos: Aurelijos Arlauskienės ir Lietuvos centrinio banko