Kompanijai pateikti kaltinimai susideda iš dviejų dalių. Pirma, Microsoft atsisakė konkurentams atskleisti Windows operacinių sistemų, kurios šiuo metu užima 90 proc. rinkos, programinį kodą, kad konkuruojančios kompanijos galėtų rinkai pasiūlyti be priekaištų veikiančią programinę įrangą. Rinkos monopolininkė aiškino, kad kodo atskleidimas nėra būtinas, nes yra penki būdai, kurie užtikrina programinės įrangos suderinamumą. Be to, šis kodas yra kompanijos nuosavybė ir yra saugomas autorinių teisių įstatymų. Tačiau teismas atmetė Microsoft teiginius, nes minėtieji penki būdai užtikrina tik minimalų programinės įrangos suderinamumą ir dėl to nėra pakankami.

Antra, Microsoft, pasinaudodama savo dominuojančia padėtimi, su visomis Windows 2000 sistemomis priverstinai diegė Windows Media Player programą. Monopolininkė teisinosi tuo, kad jeigu ji leistų klientams pasirinkti tarp sistemos su Windows Media Player ir be jo, niekas nepirktų pastarosios ir kompanija dėl to turėtų nuostolių. Tačiau teismas atkirto, kad šis kaltinimas yra visiškai pagrįstas, nes dauguma kompanijų, perkančių kompiuterius savo darbuotojams, nori, kad kompiuteriai būtų naudojami tik darbo tikslais, o Windows Media Player įgalina darbuotojus kompiuterį naudoti asmeniniais tikslais.

Negalime teigti, kad Microsoft pastangos apskųsti Europos Komisijos skirtą baudą buvo bevaisės. Apeliacinis teismas panaikino Komisijos įpareigojimą Microsoft sukurti sankcijų vykdymo ir priežasčių pašalinimo monitoringo sistemą kaip nepagrįstą, nes ši verčia kompaniją finansuoti priverstinį savo pačios tolimesnį veiksmų apribojimą.

Vertėtų pabrėžti ir tai, kad Luksemburge esantis teismas iš tikrųjų mano tapęs pilnaverčiu pasaulinio lygio apeliaciniu teismu, nes JAV teisingumo sistema negalėjo iki galo išspręsti ginčo, kilusio tarp dviejų Jungtinėse Valstijose įsteigtų korporacijų: Microsoft ir Sun Microsystems. Šis teismo procesas prasidėjo būtent ten, tačiau baigėsi abipusiu šalių susitarimu, kadangi iš esmės abi kompanijos liko nepatenkintos šio susitarimo rezultatais. Tad siekiant kiekvienai šaliai palankesnio sprendimo teisinis procesas persikėlė į Europą.

Komisija supranta, kad nagrinėjama Microsoft užimama rinkos dalis iš tiesų yra "visas pasaulis". Keliuose nuosprendžio paragrafuose Microsoft korporacija yra įvardijama kaip globalinė jėga, todėl teisėjai privalėjo įvertinti visus korporacijos pažeidimus ne tiktai Europos ekonominėje erdvėje, bet ir už jos ribų. Tokiu būdu ES Pirmos instancijos teismas prisiima sau pasaulinio teismo įgaliojimus ir gali ateityje bausti bet kurią kompaniją, kuri nusižengė už Europos Sąjungos ribų. Toks teismo galių išplėtimas yra labai įdomus, nes Sun Microsystems gali tokių pačių sankcijų konkuruojančiai korporacijai siekti tiek Japonijoje, tiek Rusijoje, tiek ir Trinidado teismuose. Todėl Microsoft už tą patį nusižengimą gali būti baudžiama ne vieną kartą.

Paskutinis klausimas yra dar labiau intriguojantis, nes įdomu, kokiu gi būdu Europos Komisija apskaičiavo 497 milijonų eurų baudą. ES šiuo atžvilgiu turi aiškų paaiškinimą: bauda buvo apskaičiuota naudojantis atgrasymo metodu. Kitais žodžiais tariant, buvo nuspręsta, kad bauda turi būti žymiai didesnė negu padaryta žala, nes tik toks sudrausminimas ateityje privers Microsoft net nesvarstyti galimybės daryti panašių nusižengimų.

Palyginkime Microsoft bylą su Nachova byla 43577/98, kurioje vienas 21 metų jaunuolis iš Bulgarijos pažeidžiant visus Europos Sąjungoje galiojančius įstatymus buvo sušaudytas policijos. Jaunuolis buvo visiškai girtas, negalintis priešintis ir prieš tai niekada nebaustas. Europos žmogaus teisių teismas jo motinai paskyrė 11 tūkst. eurų kompensaciją už padarytą materialinę ir nematerialinę žalą. Tokia yra pastovi Europos teismų praktika.

Yra tūkstančiai bylų, kuriuose Europos Komisija ir atskirų valstybių valdžios pažeidžia priimtas Europos Sąjungos teisės normas prieš pavienius piliečius, korporacijas ir kitus subjektus. Šiose bylose Europos teismai niekada nenaudoja atgrasymo metodo. 497 milijonų eurų bauda ir 11 tūkstančių - argi tai ne Borato požiūris?

Stanislovas Tomas

Europos Parlamento patarėjas pramonei ir tarptautinei prekybai
Kandidatas į daktarus Sorbonos ES teisės katedroje

Straipsnio originalas- Paryžius 15.11.2007