Vilniuje Aušros Vartuose kabantis Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos paveikslas yra vienas iš labiausiai gerbiamų ne tik Lietuvoje, bet ir Lenkijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Melstis atvyksta ir katalikai, ir ortodoksai. Kadangi tikima, jog piešinys turi stebuklingų savybių, daugeliui lietuvių jis veikia ir kaip kultūrinis, ar politinis simbolis. Palaimintosios Mergelės Marijos paveikslo spinduliai auksu buvo padengti XVII amžiaus nežinomo kalvio.

 

 

Daugybė piligrimų sukabintų širdies kryžiuje formos motyvų ant relikvinių sienų. Tokiomis mažomis aukomis uždengti visi šių sienų kampai. Pati šventovė gana maža, bet visuomet visiškai pilna tikinčiųjų. Maldos stiprumas paslaptingai  atsispindi ir paveiksle.

 

 

Prieš antrąjį pasaulinį karą Vilnius buvo žinomas, kaip Lietuvos  Jeruzalė. Žydai sudarė apie 40% Vilniaus gyventojų ir su šimtu sinagogų jie varžėsi tik su pačia Jeruzale.

 

 

Išliko tik viena. Įrašas hebrajiškai skaitomas 'maldos namai yra šventa vieta visiems žmonėms'.

 

 

Įeinant į rusų ortodoksų Šventos dvasios bažnyčią, vienas iš stipriausių įspūdžių yra spalvų gausybė ir energingumas.

 

 

Katalikybė yra stipriausias Vilniuje sutinkamas tikėjimas. Nors tai nepastebima žiūrint į pabirusias bažnyčias, galima suprasti iš tikinčiųjų. Šv. Mikalojaus bažnyčia ir jos viduje kylantys jausmai žavingiausi. Žmonėse atpažįstamo tikėjimo ir pastatų būsenos kontrastą labai tiksliai iliustruoja vaikų piešti Jėzaus piešiniai.

 

 

Sakoma, kad Lietuva yra ir labai prietaringa šalis pilna įdomių papročių. Vieną iš labiausiai kerinčių radau vaikščiodamas į Užupį vedančiais tiltais. Tradiciškai vedybų dieną spyną simbolizuojančią sąjungą ant tilto pakabina jaunavedžiai.

 

 

Ar raktą jie įmeta į po tiltu tekančią Vilnelę?

 

Jorden Van der Ven

 

Vertimas Dionizas Bajarūnas