Nekreipiant dėmesio į faktą, kad ši idėja pristatyta 1997 metų Amsterdamo sutartyje ir įtraukta į Romos sutartį, taip paverčiant ją realybe Europos erdvėje. Maža Baltijos šalis, kuri ES nare yra jau nuo 2004 metų, turės priimti šią sąvoką ir pritaikyti ją savo teisėje. Tačiau ne taip lengva, kaip galėtų skambėti.

 

Šis teisinis absurdas rėžia akį asociacijoms, kurioms „viešojo intereso“ gynimas yra viena iš teisių, joms suteiktų nuo tada, kai 2004 metais įsigaliojo asociacijų teisės aktai. Jaudintis nereikia: pilietinės visuomenės veikėjai nusprendė sukurti naują įstatymą. Lipdant jį plytą po plytos.

 

Teisinis lego


2005 metais darbo grupė, sudaryta iš asociacijų vadovų, parlamento narių, teisės ir ministerijų atstovų, susitiko projekto sudarymui. Išeities tašku pasirinktas susilaikymas nuo jau egzistuojančių įstatymų keitimo. Įtampos, kilusios tarp skirtingų veikėjų vizijų, šviesoje, darbo grupė greitai pasirinko išeitį - sudaryti naują įstatymą.

 

Naujas įstatymo projetas buvo pateiktas 2006 metų gruodį. Balandį parlamento komitetas, įpareigotas peržiūrėti pakeistą įstatymą, apibrėžė Lietuvos konstitucijos pakeitimus, kurie leistų priiminėti tolesnius teisės aktų projektus. Tačiau tai ir yra dabartinė šios istorijos būsena - pats įstatymo tekstas yra dar nepabaigtas. Niekas nežino, kada ir ar jis iš viso bus pabaigtas, ir asociacijos sunerimusios, nes niekas neatrodo ypatingai dėl to susirūpinęs.

Taip yra todėl, kad įstatymų leidybos sistema, kaip ir teisinė galia Lietuvoje, yra labai lėta dėl pernelyg didelio hierarchijos lygių skaičiaus. Lietuvos generalinės prokuratūros prokurorė Daiva Alechnavičienė pateikia pavyzdį, kad tam tikros bylos, dėl kurių į teismą kreiptasi 2003 metais, dar neišspręstos. Pridėkite prie šios maišaties tai, kad teisės pažeidimas neregistruojamas automatiškai, o tai paliekama nuspręsti pirmininkaujančiam teisėjui, kad ieškovams paliekama apmokėti savo nekaltumą įrodančias ekspertizes. Kokteilis ne tik chaotiškas, bet ir pasenęs, paveldėtas iš sovietinės sistemos.


Nulinis įtraukimas

  

43-ejų Liudvikas Ragauskis vadovauja asociacijai, kuri kovoja prieš nelegalias statybas ir yra darbo grupės, kuriančios šį įstatymo  projektą, dalis. Kiekvieną dieną jis pradeda naują kovą, kuri dažnai jau yra pralošta, prieš kompanijas, „puolančias“ Lietuvą, kurios stato naujus statinius su problematiškais laikas gautais leidimais, bet kurios tais leidimais piktnaudžiauja, tarkime, statydamos papildomus pastatų aukštus.

 

L.Ragauskis atskleidžia, kad jam jau buvo pasiūlyta 50 tūkst. litų už nesikreipimą į teismą dėl vieno iš šių „nelegalių“ pastatų. „Tai įprasta čia“, - prasitaria jis, nors jo akimis pagrindinė problema yra ne korupcija, bet lietuvių, įsitraukiančių į asociacijų reikalus, trūkumas.


Komunistinis palikimas ar vietinis mentalitetas? „Lietuviai neturi įpročio klausinėti tokių dalykų, - sako L.Ragauskis - jie nesupranta, kodėl juos tai turėtų jaudinti, jiems tai tiesiog nerūpi“. Iš 100 asociacijos narių, kuri yra „viena didžiausių Vilniuje“, tik penki ar šeši imasi veiksmų, prideda jis. Jo požiūriu, viešo intereso įstatymas „išlieka per daug inovatyvus mūsų visuomenei“.


Pragaro spiralė

 

Kol asociacijos yra trypiamos, yra ir kitų problemų, su kuriomis reikia kovoti. Pasak L.Ragauskio, viešojo inetreso įstatymo projektas būtų netinkamas šiuo momentu. Pirma, projekto turinys jau yra abejotinas, nes dabar jis nesuteikia „viešojo intereso“ apibrėžimo. Be to - procedūros klausimas. Pagal šį projektą, teisėjas dar prieš pradėdamas svarstyti bylą galės nuspręsti, kad viešo intereso argumentas, kuriuo remiasi ieškovas, yra „netinkamas“. Jų nuomonė yra visavaldė ir ji nėra paremta jokiais iš anksto apibrėžtais kriterijais.

Kokia tuomet yra teisingumo ieškančių piliečių paskata pradėti procesą, jeigu yra rizika, kad jis gali būti nutrauktas bet kuriuo momentu? Savicenzūra, legitimumo trūkumas: nepripratę reikalauti savo teisių po ilgų komunistinio režimo priespaudos metų lietuviai neatrodo pasiruošę perimti savo teisių valdymo.

 

Amandine Agic originali versija

Vertimas Dionizas Bajarūnas