Kalba Vilnius: perdirbtos žinios (video)
By Indre on Wednesday, October 24 2007, 13:00 - Visuomeninės žinios - Permalink
This post is also available in: English
Nežinomi savininkai, paslėpta reklama, abejotinos ir nekokybiškos informacijos gausa, - visos šios skaidrumo problemos yra pastebimos Lietuvos žiniasklaidoje. Savo požiūriu į jas pasidalino žurnalistai, susirinkę į debatus KALBA VILNIUS.
Rugsėjo pabaigoje Vilniuje turėjome dar vieną cafebabel.com įkvėptą žurnalistinį patyrimą pavadinimu Europa ant žemės. Babel Lietuva organizuotuose debatuose, kuriuos moderavo profesionalus žurnalistas Rimvydas Paleckis, į klausimą: kaip lietuviška žiniasklaida gali tapti skaidresnė, atsakė trys savaitraščių redaktoriai ir žurnalistų etikos inspektoriaus patarėjas.
Lietuvoje visi žino, kurios žiniasklaidos priemonės nėra skaidrios, ir pripažįsta, kad jų pateikiama informacija daugeliu atvejų nėra kokybiška. Tačiau net ir debatuose dalyvavę žurnalistai nesutarė, kas yra atsakingas už tai, kad žurnalistikos supratimas Lietuvoje yra iškreiptas.
Jurga Tvaskienė, buvusi žurnalo „Panorama“, kurio leidimą dėl nepakankamo pelno nutraukė patys savininkai, redaktorė atsakomybę užkrovė žurnalistikos institutui. Ji tvirtino, kad leidėjai vietoje visuomenės informavimo misijos, ima išnaudoti jaunųjų žurnalistų nepatyrimą ir idealizmą pinigų darymui. Todėl, pasak jos, institutas turėtų paruošti studentus jau suteptai žiniasklaidos rinkai.
Savaitraščio Verslosavaite.lt redaktorius Nerijus Budrys išsakė nuomonę, kad įprastai verslininkai perka reklamą tose žiniasklaidos priemonėse, kurios pateikia negatyvias antraštes, o ne naujienas. Taigi, žiniasklaidos savininkai, išskirta, kaip grupė, kuri lemia informacijos prastėjimą, nes naudodami tokias antraštes jie siekia gauti greitą pelną.
Tačiau, žurnalistų etikos inspektoriaus Deivido Velko teigimu, jie nėra tokie visagaliai, kaip gali pasirodyti. Šis pareigūnas taip pat pažymėjo, kad visuomeninias pagrindais leidžiamas laikraštis, už kurį galėtų būti atsakingas žurnalistikos institutas, ar bet kokia kita vieša įstaiga, galėtų tapti puikia alternatyva. Toks laikraštis galėtų pateikti pozityvesnes, aktyviems visuomenės nariams skirtas naujienas.
Bendru sutarimu, galingiausiais siekiant, kad Lietuvoje žiniasklaida taptų skaidresnė, buvo įvardinti redaktoriai ir žurnalistai. Priešintis savininkų spaudimui jie visada gali. Tačiau debautose dalyvavęs Lietuvos žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius konstatavo, kad pirmiausia jie turėtų priešintis nerizikuodami savo materialine gerove.
Dionizas Bajarūnas
Comments
Itin kontstatuojamai skamba: "Lietuvoje visi žino, kurios žiniasklaidos priemonės nėra skaidrios, ir pripažįsta, kad jų pateikiama informacija daugeliu atvejų nėra kokybiška.".
Jei taip, tai pavyzdžiai čia labai gerai susikramtytų.
Ar kada buvo tobula kokybė?
Susitiksim prie bačkos.