Po pirmųjų dviejų akcijų, kai atkreipėme žurnalistų dėmesį į nugriuvusį dviratininką arba leidome moksleiviams atlikti apklausą, žurnalistikos studentai pagaliau atsiliepė. Babel Lietuva komanda tikrino studentų požiūrį į nuotraukas, kurios buvo padarytas pirmose akcijose, kaip į paprasčiausią žiniasklaidos formą.

 

Lietuvoje karaliauja skaitmeninė medija, o informacija jau nusėda kompiuterių atmintyje. Tuo tarpu Babel Lietuva viešina, kad vilniečiai studentai vis dar garbina ir pačią paprasčiausią spausdintą mediją. Ar jiems įdomios nuotraukos, gulinčios ant žemės? Ar stengiamasi ieškoti nuotraukų savininko?

 

Vilniaus universiteto Filologijos fakulteto kiemelyje ir į šalia universiteto bibliotekos išbarstytas ir vėjo nešiojamas nuotraukas praeiviai žvelgia atmestinai, bet į nuotraukas, prispaustas akmenimis, žiūri su susidomėjimu kaip į tam tikrą šiuolaikinę parodą.

 

Tiesa, iš pradžių džiaugėmės, kad mūsų akcija net viršijo tikslus – ant žemės gulėjusios nuotraukos buvo surenkamos labai greitai. Tačiau vėliau rasdavome jas pas bibliotekos darbuotojus. Atrodė, kad lankstytis dėl bendros gerovės studentams tikrai nesunku. Bet vis dėl to, pasilenkti ir susirinkti išbarstytas nuotraukas sau išdrįso vos keli žmonės, o studentės pamačiusios, kad yra fotografuojamos, net paklausė, ar gali jas pasilikti.

 

 

Beje, didesnio susidomėjimo pabirusios ant šaligatvio nuotraukos susilaukdavo tada, kai prie jų jau stovėdavo vienas kitas susidomėjęs asmuo. Kol vienas jas rinkdavo, aplinkiniai pasilenkę irgi stengėsi pamatyti, kas pavaizduota jose. Tačiau kai šalia niekas nestovėdavo, dauguma praeivių metę žvilgsnį jas atsargiai peržengdavo. Jiems, matyt, tokia paprasta žiniasklaidos forma kaip nuotrauka vis dar kelia ne tik susidomėjimą, bet ir pagarbą.

 

Indrė Kumpikevičiūtė