VILNIUS IŠ BABEL

Daryk tai, ko nedarė Kleopatra

Indre — Sun, 06 Jul 2008 08:00:00 +02:00

Šiandien – liepos 6-oji, tarptautinė Bučinio diena. Sakyčiau, šią dieną reikėtų paminėti tikrai nuoširdžiai: nebijoti nusiųsti oro bučinį kaimynui ar geram draugui pakštelėti į žandą. Nors jei tai padarysit, gali iškilti ir nesusipratimų.

Bučinys išreiškia jausmus, prielankumą, simpatiją, todėl jei tai padarysite kaimynams ar tiesiog draugams, jie gali jus suprasti dviprasmiškai. Na, nebent jūs to siekiate.

Kai kurie bučinio teoretikai mano, kad seniau bučinys buvo skirtas ne jausmams reikšti, o kompensuoti druskos stygių organizme: vienas kitą aplaižydami žmonės gaudavo trūkstamos organizmui medžiagos.

Kiek vėliau bučinys buvo siejamas su pagarbos ženklu. Valdovui ar valdovei pavaldiniai bučiuodavo kojas ar suknelių kamputį. Tikintieji bučiuodavo savo garbinamus stabus, taip išreikšdami savo tikėjimą ar laukdami malonės.

Senovėje kai kurios tautos, tokios kaip zelandiečiai, indai, eskimai, japonai nieko nenutuokė apie bučinį. Net garsioji Kleopatra, pagarsėjusi meilės patirtimi, nė karto nesibučiavo su vyrais.

Tais pačiais viduramžiais bučinys buvo „ už įstatymo ribų“. Anglijoje renesanso laikais bučinys reiškė tą patį kaip ir rankos paspaudimą.

Ar galite patikėti,kad šiais laikais bučiuotis ir taip išreikšti jausmą ar simpatiją nemoka Fidži salų gyventojai? Čia įsimylėjėliai savo jausmus vienas kitam išreiškia energingu šnopavimu nosimi. Ka kurie afrikiečiai mano, kad bučiuojantis galima netekti sielos, todėl jie jausmus išreiškia šokiu. Pavyzdžiui, papuasai pakramto mylimosios blakstienas arba tik susiliečia veidais, kad pajustų mylimosios kvapą, kūno šilumą. Dar yra kraštų, kur bučiuojasi pūsdami vienas kitam į žandus ar pasitrindami nosimi.

Šiuo metu bučinys kaip ir Anglijoje renesanso laiku nekelia didelių nusistebėjimų ar nesusipratimų - tai mūsų kultūros dalis, mūsų jausmų išraiška. Tokiam laisvės plitimui didelę įtaką padarė kinas.

Taigi negailėkite bučinių šiandiena vienas kitam. Bučiniai gerina bendrąją žmogaus savijautą ir pakelia nuotaiką.

Asta Grigalavičiūtė

Jei žinote, kas šios karikatūros autorius, rašykite vilnius(at)cafebabel.com

Šeima: kodėl daužomos lėkštės? Video

Indre — Wed, 02 Jul 2008 23:31:00 +02:00

Kokios šeimos Lietuvai reikia, kokius kelius mums siūlo Europa ir kaip turėtume juos vertinti? Tokius klausimus nagrinėjo asociacijos Babel Lietuva diskusijos dalyviai.

Birželio pradžioje Seimas priėmė valstybinę šeimos politikos koncepciją. Jos tikslas – atskleisti šeimos išskirtinę vertę, apibrėžti jos funkcijas ir didinti gimstamumą šalyje. Tačiau, kaip taikliai diskusijoje pastebėjo Tolerantiško jaunimo atstovas Vytautas Valentinavičius, ji tik supriešino Lietuvą arba, kaip išsireiškė Tėvų forumo pirmininkas Šarūnas Bagdonas, ji tapo pagrindu ardyti visuomenę.

Šeima – taip, bet kokia?

Koncepcijos šalininkai ir priešininkai vieningai sutarė, kad visų tikslas – auginti laimingus vaikus šeimoje. Tačiau didžiausios priešpriešos kilo dėl šeimos apibrėžimo. Pagal koncepciją, „šeima yra sutuoktiniai ir jų vaikai (įvaikiai), jeigu jų yra“. Lietuvoje galima kita teisinė gyvenimo kartu forma – partnerystė, tačiau jos šeimos koncepcija neapima.

Kaip sakė vienas iš koncepcijos šalininkų, viešosios įstaigos „Geros naujienos centras“ atstovas Remigijus Jucevičius, „koncepcija iš nieko nieko neatima, bet dar ir prideda“. Kitaip sakant, teisiškai įtvirtinama pozityvioji diskriminacija. Tiek jis, tiek Ateitininkų federacijos jaunimo politikos komiteto pirmininkė Emilija Pundziūtė argumentavo, kad vaikui saugiausia aplinka yra sutuoktinių šeima, nes jie savo įsipareigojimu vienas kitam prisiima pareigas.

Savo ruožtu pastaruoju metu 30 proc. vaikų gimsta ne santuoka grįstoms poroms, „susituokusių šeimų mažėja, visuomenė eina į prarają“. Koncepcijos šalininkai klausia: jei myli žmogų, kas trukdo įteisinti savo santykius viešai prisiekiant? Juk, kaip sakė Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos narė, mokytoja Rūta Šalkauskienė, kol neįvyksta santuoka, tol asmenų santykiai gali būti vadinami statybų aikštele.

Pasak Tolerantiško jaunimo atstovo Vytauto Valentinavičiaus, nėra tyrimų dėl santuokos pagrindu sudarytų šeimų išskirtinumo prieš kitokias šeimas, tačiau pastebėta, kad tie vaikai, kurie turi socialinių problemų, daugiausiai kilę iš santuoka grįstų šeimų. Tad pagal koncepciją alkoholikų šeima būtų vertinama labiau už vienišą tėvą ar mamą?

Koncepcijos šalininkų teigimu, bet kokia susituokusi šeima dar nėra geriau nei nepilna šeima (tokia šeima, kurioje vaikai netekę vieno ar abiejų tėvų) – šeima dar turi būti darni. Kas galės nustatyti, ar šeima yra darni, neaišku. Koncepcijoje kaip vienas iš visų problemų sprendimo būdų siūlomas naujos ministerijos ir naujo komiteto Seime įkūrimas.

Europa – pavyzdys ar...?

Kaip pastebėjo diskusijoje dalyvavusi sociologė, mažas santuokų ir didelis ištuokų skaičius (apie 58 proc. susituokiančių porų išsiskiria) rodo, kad vyksta šeimos transformacija. Taip pat viena problemų šalyje yra mažas gimstamumas. Tačiau, kaip parodė nesenas Vokietijos pavyzdys, konservatyvios priemonės gimstamumo nedidina, todėl pereinama prie socialdemokratiškų priemonių. Palankiausia aplinka auginti vaiką, anot sociologės, yra Skandinavija, kurioje suminis gimstamumas didžiausias.

Liberalesniam požiūriui į santuoką pritarė ir Lygių galimybių plėtros centro projektų vadovė Margarita Jankauskaitė tvirtindama, kad tose valstybėse, kuriose požiūris į šeimą liberalesnis, socialinė atskirtis mažesnė ir gimstamumas didesnis. Todėl Lietuvoje šeimos koncepcija turi būti kuriama atsižvelgiant į kur kas platesnius visuomenės raidos tikslus siekiant sanglaudos.

Ji priminė, kad pagal Europos Sąjungos teisminę praktiką šeima konstatuojama pagal faktą – tai tokia šeima, kurioje žmonės gyvena kartu, turi bendrą ūkį, augina bendrus vaikus. Be to, pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijos 8 str., šeimos nediferencijuojamos į sudarytas santuokos ar nesantuokos pagrindu. Kyla grėsmė, kad gali būti pažeista ir Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencija, pagal kurią visi vaikai turi būti lygūs. Bendra ES politika taip pat aiški: mažinti diskriminaciją ir didinti toleranciją.

Koncepcijos šalininkų požiūris į liberalumą kitoks. Pasak R. Jucevičiaus, Europoje vyrauja įvairovė ir kiekviena valstybė turi savo identitetą: „Į Olandiją galima važiuoti rūkyti žolę, į Ispaniją – susituokti su tos pačios lyties asmeniu. Tad jei norėsi parūkyti ar sudaryti tokią santuoką, su pagarba šiai tautai tu važiuosi į kitą šalį“.

Jam pritarė R.Šalkauskienė: „Jei pasakysim, kad šeima yra bet kas, kas gali sumesti skudurus, tada, atsiprašau, turėsime situaciją, kai du homoseksualūs asmenys įvaikins mergaitę – čia yra asmenybės ugdymo problema ir lytinė identifikacija“.

Š.Bagdonas diskusijos dalyviams išreiškė nuostabą, kad teisės aktuose bandoma užfiksuoti pasaulėžiūrinius dalykus, kurie Vakaruose nuo teisės yra atskiriami. Tačiau mokytoja paprieštaravo, kad vertybės, tokios kaip santuoką sudariusi šeima, yra bendražmogiškos.

Tokias aršias diskusijas paskatino Konstitucijoje įrašyti du sakiniai: „Šeima yra visuomenės ir valstybės pagrindas“ ir „santuoka sudaroma laisvu vyro ir moters sutarimu“. Koncepcijos šalininkai įtikinėja, kad pagal juos šeima ir santuoka yra tas pats, priešininkai atkakliai nepritaria. Lietuvoje aiškinti Konstituciją gali tik Konstitucinis Teismas. Jo praktikoje dar nebuvo aiškinamasi, kas yra šeima.

Indrė Kumpikevičiūtė

///html

///

Vilniaus renginių vedėjas. Liepa

Indre — Tue, 01 Jul 2008 15:48:00 +02:00

Liepos mėnesį renginiai iš sostinės persikelia į kurortus, pajūrį ir kitas poilsiautojų traukos vietas. Bet neverta jaudintis, kad Vilniuje nebus ką veikti - be daugybės koncertų Jums siūlome nemokamus renginius po atviru dangumi: žiūrėkite filmus, pajuskite skaitymo malonumą ar gėrėkitės nakties muzikos garsais. Naudokitės vasara.

KONCERTAI

Šv. Kotrynos bažnyčia, Vilniaus g. 30

03 20.00 Džiazo koncertas Trio Tarasov, Dresser & Ochs
Lawrence Ochs (saksofonai), Mark Dresser (kontrabosas), Vladimir Tarasov (mušamieji)
25 – 70 LT

08 19.00 Kristupo klavyrai. Romantikų keliais
Pavel Nersessian (fortepijonas, Rusija)
15 – 40 LT

11 19.00 Šiaurės dainos
Islandų liaudies dainos, atliekamos Fostbreaur vyrų choro (Islandija), Steinunn Birna Ragnarsdottir (fortepijonas, Islandija). Dirigentas Arni Hardarson (Islandija).
15 – 40 LT

14 19.00 Kristupo klavyrai. Intymūs laiškai
Francesco Piemontesi (fortepijonas, Šveicarija)
15 – 40 LT

15 19.00 Senosios Rusijos balsai
Senovės rusų liaudies giesmės ir muzika. Atlikėjai: Tatjana Vagatcheva (sopranas), Loubov Shagalova (altas), Dmitrij Garkavi, Sergey Kondratjev (tenorai), Roman Kholodov (baritonas), Dmitrij Loushnikov (bosas). Dirigentas Dmitrij Garkavi.
20 – 70 LT

20 19.00 Kristupo klavyrai. Rusijos virtuozas
Vadym Kholodenko (fortepijonas, Rusija)
15 – 40 LT

23 20.00 Džiazo koncertas. Vilnius – New York
Frank London (trimitas, JAV), Anthony Coleman (fortepijonas, JAV), Sean Conly (kontrabosas, JAV), Petras Vyšniauskas (saksofonas), Arkadijus Gotesmanas (mušamieji).
25 – 70 LT

30 19.00 Kristupo gitaros. Vien tik J. S. Bachas
Reinbert Evers (gitara, Vokietija), Gregor Hollmann (klavesinas, Vokietija)
20 – 50 LT

„Utenos“ pramogų arena, Ąžuolyno g. 9, Vilnius

02 19.00 Vilniaus festivalis 2008: Džiazo publikos favoritai sugrįžta
Return To Forever (JAV): Chick Corea (klavišiniai), Stanley Clarke (bosinė gitara). Al di Meola (gitara), Lenny White (mušamieji)
30 – 150 LT

Vingio parkas, Vilnius

13 20.30 Bjork
140 – 220 LT

31 20.00 Andrea Bocelli
120 – 500 LT

Siemens arena, Ozo g. 14, Vilnius

03 20.00 Avril Lavigne
100 – 130 LT

Forum Palace, Galaxy, Konstitucijos pr. 26, Vilnius

16 19.00 John Mayall & The Bluesbreakers
Bliuzo koncertas
70 – 180 LT

25 20.30 Obituary
JAV metalo legendų koncertas
90 LT

Vilniaus mokytojų namų kiemelis, Vilniaus g. 39/6, Vilnius

18 20.00 Fado: Portugalijos kerai
„Fado“- tradicinių portugališkų dainų koncertas Atlikėjai: Joana Amendoeira (vokalas), Pedro Amendoeira (portugališka gitara), Pedro Pinhal (fado gitara), Paulo Paz (kontrabosas).
30 – 100 LT

28 20.00 Kristupo gitaros. Flamenko
Pepe Justicia & Group (Ispanija)
30 – 100 LT

PARODOS

Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2, Vilnius

06 - 08 ars visa 07/08 – Garsas
Nico Dockx, Florian Hecker, Marcellus L., Astrid Nippoldt
3 – 6 LT

06 - 08 Ignas Krunglevičius ir Snorre Hvamen
Klausyk
3 – 6 LT

Mokytojų namai, Vilniaus g. 39/6, Vilnius, Atvaizdų galerija

02 – 27 Danų ekslibrisas

KONFERENCIJOS

Vilniaus universiteto tarptautinės konferencijos:

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vokiečių g. 10, Vilnius
08 – 13 Demokratijos iššūkiai Rytų Europos šalyse

VASAROS RENGINIAI PO ATVIRU DANGUM

Vilniaus mokytojų namų kiemelis, Vilniaus g. 39/6, Vilnius

Kinas po atviru dangumi

Rytų Europos kinas. Ukraina

02 21.15 Aleksandras Dovženko. Arsenalas, 1928

09 21.15 Leonidas Osyka. Akmeninis kryžius, 1968

16 21.15 Jurijus Iljenko. Baltas paukštis su juoda žyme, 1972

23 21.15 Jurijus Iljenko. Malda už etmoną Mazepe, 2001

30 21.15 Kira Muratova. Derintojas, 2004

Su knyga per kultūrinę Europą

Skaitymo skatinimo projektas

02 11.00-19.30 Danija

09 11.00-19.30 Ispanija

16 11.00-19.30 Norvegija

23 11.00-19.30 Rusija

30 11.00-19.30 Italija

Nakties muzikos projektai

Vasaros terasa

03, 17, 31 22.00-01.00 Tone-Armed ketvirtadieniai. Electronica, techhouse.

06, 13, 20, 27 20.00-01.00 Souled Summer. Soft drum & bass projektas.

10, 24 22.00-01.00 Musicophilia ketvirtadieniai. Trip hop, soft drum & bass.

14, 21, 28 21.00-01.00 Minimalios muzikos pirmadieniai. Minimalios muzikos projektas.

Gyvos muzikos koncertai

04 21.00 Disco Roots Live naktis
20 LT

11 21.00 West Indian Company koncertas (jazz, pop)

25 21.00 Inculto new project. TWNKL koncertas

10LT

VAKARĖLIAI

Gravity, J. Jasinskio g. 16, Vilnius

05 22.00 MTV The Blok. Def Kut (Prancūzija)

18 22.00 Sutemos Bang. Luke Vilbert/Wagon Christ (Didžioji Britanija)

Parengė Aistė Jurčytė

Pranešk apie tarptautinį renginį vilnius(at)cafebabel.com

Tai panašu į darbo teisę (video)

Indre — Tue, 10 Jun 2008 10:20:00 +02:00

„Darbdavys galėtų ar net turėtų mokyti darbuotojus tam, kad šie vėliau galėtų nuo jo apsiginti“, - tokia išvada kyla mintyse po profesinių sąjungų atstovų, teisininkų ir laisvosios rinkos šalininkų diskusijos, kurią organizavo asociacija „Babel Lietuva“.

Diskusijos metu, kaip ir buvo galima tikėtis, išryškėjo du skirtingi požiūriai į darbuotojus ir darbdavius: socialdemokratiškosios minties atstovai akcentavo būtinybę apsaugoti labiausiai pažeidžiamų darbuotojų teises į tinkamą darbo uždarbį, socialines garantijas, o liberaliosios minties šalininkai siūlė leisti žmonėms gauti naudos vieniems iš kitų, mat vienintelis būdas uždirbti – kurti naudą kitiems.

Egocentriškumas vs. bendra nauda

Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktoriaus doc.dr. Boguslavo Gruževskio tvirtinimu, žmoguje slypi prigimtinės egocentrinės nuostatos – būtent dėl jų atsiranda nenoras mokėti mokesčius, kuris turi būti pažabotas valstybės. Anot jo, žmogus technologijų sąskaita uždirba daugiau nei anksčiau, nes per tą patį laikotarpį pagamina daugiau. Todėl suteikdami geresnes sąlygas, užtikrinsime didesnį saugumą darbuotojui ir tai skatintų jo kūrybingumą, kūrybingumas – unikalumą ir taip būtų užtikrinama niša, kurioje galima uždirbti viršpelnį. O šie pinigai tuomet galėtų būti naudojami didesniems atlyginimams.

Savo ruožtu Lietuvos laisvosios rinkos instituto vyresnysis ekspertas Giedrius Kadziauskas linkęs didesnius mokesčius darbdaviams vertinti per pasekmių prizmę. Pasak jo, reikėtų pritarti minimalaus atlyginimo mažinimui – toks veiksmas esą leistų darbo rinkoje likti tiems, kuriuos darbdavys dabar atleidžia įvertindamas darbo naudą ir jam tenkančius kaštus.

Priešingai nei B.Gruževskis, G.Kadziauskas įsitikinęs, kad ne didelės garantijos darbuotojui ir mokesčiai lemia gerovę, bet didelis darbo našumas. Pasak jo, verta atkreipti dėmesį, kad verslininkai naudą ima suprasti kitaip: “Dalis verslininkų naudos yra religinės, kaimo bendruomenės ar šeimos nauda. Plinta savanorystė, dėl kurios atsisakoma ir pinigų, ir laiko”.

Komentuodamas Lietuvos laisvosios rinkos vyresniojo eksperto modelį B.Gruževskis abejojo, ar daug turtingų žmonių reikš turtingą visuomenę. “Našumas kuria vieneto gerovę, bet ne visuomenės – viską lemia perskirstymas. Dabar net šeimų modelis kitoks – žmona yra negarantuota savo ateitimi, net jei jos vyras užima aukštas pareigas”.

Statistika prieš statistiką

Apie 42 proc. skundų, kurių sulaukia Valstybinė darbo inspekcija, yra darbuotojų skundai dėl laiku nesumokėto darbo užmokesčio – tokius skaičius pateikė Valstybinės darbo inspekcijos Piliečių prašymų tyrimo ir analizės skyriaus vedėjas Jonas Gricius. Anot jo, tai susiję su verslo kultūra ir žmonių mentalitetu.

Ši statistika patvirtina Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos “Jaunimas” pirmininko Dariaus Daukanto mintis apie tai, kad darbdavių per maža socialinė atsakomybė, nes „didžioji dauguma darbdavių nelabai skaitosi su darbuotojais, ypač tose srityse, kur jie labiau pažeidžiami“. Arba Lietuvos profesinės sąjungos “Solidarumas” pirmininkės Aldonos Jašinskienės teiginius apie tai, kad tie, kurie naudodami kitų darbo jėgą susikūrė gerovę, turi jais ir rūpintis, mat “jei darbuotojui kas nors nutinka, žmogus lieka vienas su savo bėda”.

2006 metų pabaigoje atliktas tyrimas parodė, kad apie 31 proc. valstybiniame sektoriuje ir apie 33 proc. privačiame sektoriuje dirbančių asmenų dirbo neoficialius viršvalandžius. Anot G.Kadziausko, jei tokie pažeidinėjimai tampa tendencingais ir teisė eina vienu keliu, o susitarimai – kitu, įsigali dvigubi standartai. Tokiu būdu atsiranda nelegalūs darbiniai santykiai arba šešėlinė ekonomika. “Lietuvoje nėra susitarimo deficito – laisviausia ir pati tikriausia susitarimo forma - šešėlis. Tai teisės normų atsisakymas. Auklės, valytojos samdymas jos oficialiai neįdarbinant, kontrabanda, narkotikai – apie 17 proc. visų uždirbamų pinigų egzistuoja šešėliniuose santykiuose“, - sakė ekspertas.

Darbuotojo ir darbdavio susitarimai: (ne)galimi?

Jei šalyje blogai tiek darbdaviams, tiek darbuotojams, gal visų blogybių šaltinis – įstatymai?

Mykolo Romerio universiteto Darbo teisės ir socialinės saugos katedros doc.dr. Tomas Bagdanskis paneigė šį samprotavimą: „Darbo kodeksas yra pažangesnis už sąmonę – kolektyvinės sutartys leidžia susitarti darbdaviui ir darbuotojams, tačiau niekas nesitaria“.

Jam pritarė ir D.Daukantas tvirtindamas, kad šiuo metu kolektyvines sutartis sudarę apie 20-25 proc. visų dirbančiųjų, tad reikėtų mokyti visuomenę tartis. Jo manymu, tuo užsiimti galėtų darbdaviai – kaip stipresnioji darbo santykių pusė.
Dabar darbdaviai, anot profsąjungos “Solidarumas” pirmininkės, ne padeda, o trukdo: vaistinėse ir prekybos centruose besikuriančios profesinės sąjungos, pasak jos, sulaukia pasipriešinimo.

Savo ruožtu Lietuvos laisvosios rinkos instituto atstovo požiūriu, šalyje per mažai vertinama individuali asmens galia susitarti su darbdaviu – egzistuoja ne tik darbuotojų kaip visumos galia, bet vidinė tarpusavio konkurencija.

Profsąjungų atstovai ir šalininkai patys pripažino, kad galėtų egzistuoti tam tikros lankstesnės teisės aktuose numatytos normos, ir kad yra dalis verslininkų, kuriems efektyviau veikti trukdo dabartiniai teisiniai suvaržymai. Tačiau, anot jų, visada išlieka pavojus, kad lankstesnės normos taps tomis, kurias pažeidinės, ar kad jos leis dar didesniam skaičiui verslininkų išnaudoti savo darbuotojus.

Arba, kaip sakė Ramunė Motiejūnaitė-Pekkinen, laikraščio "Lietuvos profsąjungos" redaktoriaus pavaduotoja, mažinant reglamentavimą taip ir liks neaišku, kur toks mažinimas turės sustoti.

Indrė Kumpikevičiūtė

Pasaulinė aplinkosaugos diena: prisijunk ir keisk

Indre — Thu, 05 Jun 2008 08:17:00 +02:00

Pasaulinė aplinkosaugos diena kasmet švenčiama tuo pat metu – birželio 5 dieną. Šiais metais ji pasitinkama šūkiu „Keisk įpročius! Švarios ekonomikos link“.

Klimato pokyčiai tampa viena svarbiausių šio šimtmečio problemų, tad Jungtinės Tautos kviečia atsigręžti į vieną iš neigiamų reiškinių - šiltnamio efektą sukeliančias dujas ir imti jas mažinti.

Daug kalbama, kad reikia mažinti CO2, tačiau kaip konkrečiai paprastam piliečiui prisidėti prie to kartais trūksta informacijos. Todėl Jums pateiksime nemokamą receptą, kaip tai padaryti!
Ingredientai labai paprasti:

Panaikink anglies deoksidą iš savo gyvenimo. Gali pirkti sertifikuotus produktus – jie pagaminti laikantis aplinkosaugos standartų, keliauti dviračiu ar visuomeniniu transportu.

Paversk energiją efektyvia. Tai nereiškia, kad reikia nustoti naudoti energiją, bet vartojant mažiau energijos nuveikti daugiau. Paprasčiausiai reikia išjungti elektros lemputes, variklius, kompiuterius, šildymą, kai jų nereikia - tai sutaupys ne tik energijos, bet ir pinigų. Atiduoti nereikalingus prietaisus perdirbti, o perkant naujus atsižvelgti į jų energijos suvartojimą. Rengti video konferencijas vietoj „gyvų“ susitikimų.

Jei į gyvenimą žiūrėsi iš aplinką neteršiančių pozicijų, tai padės didinti visų naudojamų išteklių efektyvumą ir mažinti susidarančių atliekų kiekį.

Susivienyk. Įtrauk į savo veiklą bendraamžius. Kalbėk, diskutuok apie tai.

Štai visi svarbiausi recepto akcentai. Neįkalinkime patys savęs tokioje aplinkoje, iš kurios tik pasprukti norėtume. Deja, teršalai, užterštas oras tave pasieks ir persekios kaip Baubas, kad ir kur tu bebūtum. Tad geriau jau prisidek prie aplinkos išsaugojimo šiandien!

Jei žinote, kas šios karikatūros autorius, rašykite vilnius(at)cafebabel.com

Asta Grigalavičiūtė

Vilniaus renginių vedėjas. Birželis

Indre — Sun, 01 Jun 2008 20:54:00 +02:00

Šį vasaros mėnesį prasideda vienas svarbiausių muzikinių renginių šalyje - Vilniaus festivalis 2008, kuriuo siekiama skatinti Europos kultūrų dialogą. Visas pulkas JAV atlikėjų taip pat propaguos savo kultūrą, o muziejuje vis dar galima susipažinti su Šiaurės Korėjos menu. Ką rinksimės?

KONCERTAI

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros vartų g. 5, Vilnius

04 19.00 Vilniaus festivalis 2008: atidarymo koncertas. Karališkasis filharmonijos orkestras (Didžioji Britanija), solistas Yundi Li (fortepijonas, Kinija), dirigentas Daniele Gatti (Italija).

Bilietai parduoti!

Siemens arena, Ozo g. 14, Vilnius

05 20.00 Bob Dylan (JAV)

80 – 160 Lt

Kongresų rūmai, Vilniaus g. 6/14, Vilnius

05-08 19.00 G.Puccini opera „Bohema“. Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro choras (vad. Česlovas Radžiūnas ), M.K. Čiurlionio menų mokyklos moksleiviai ir solistai Roman Muravitskij, Asmik Grigorian (Mimi), Sandra Janušaitė (Miuzetė), Dainius Stumbras, Laimonas Pautienius, Egidijus Dauskurdis, Arūnas Malikėnas, dirigentas Gintaras Rinkevičius

40 – 125 Lt

Siemens arena, Ozo g. 14, Vilnius

09 20.00 Def Leppard (Didžioji Britanija)

90 – 150 Lt

Siemens arena, Ozo g. 14, Vilnius

10 20.00 Linkin Park (JAV)

120 – 170 Lt

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros vartų g. 5, Vilnius

11 19.00 Vilniaus festivalis 2008: fortepijono rečitalis. Mūza Rubackytė (fortepijonas, Lietuva/Prancūzija): Ferencz Liszt – iš ciklo „Klajonių metai“.

Bilietai parduoti!

Rusų dramos teatras, J. Basanavičiaus g. 13, Vilnius

12 19.00 Billy‘s band (Sankt- Peterburgas)

60 – 120 Lt

Kongresų rūmai, Vilniaus g. 6/14, Vilnius

13 19.00 Vienintelis koncertas Lietuvoje. Koncertuoja Maskvos filharmonijos akademinis simfoninis orkestras, meno vadovas ir vyr. dirigentas maestro Jurij Simonov

30 – 150 Lt

Pramogų bankas, Pamėnkalnio g. 7/8, Vilnius

13 21.00 NOKIA TRENDS LAB. New Young Pony Club (Didžioji Britanija)

50 Lt

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros vartų g. 5, Vilnius

14 19.00 Vilniaus festivalis 2008: Trys Dievo Motinos simfonijos. Lietuvos nacionalinis simfoninis orchestras, Kauno valstybinis choras, Kamerinis choras AIDIJA, dirigentas Robertas Šervenikas: Onutė Narbutaitė – „Trys Dievo Motinos simfonijos“

20 – 50 Lt

Forum Palace, Galaxy, Konstitucijos pr. 26, Vilnius

17 20.00 SPARKS (JAV)

100 Lt

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros vartų g. 5, Vilnius

18 19.00 Vilniaus festivalis 2008: senosios muzikos vakaras. Ansamblis CAPPELLA CERVANTINA (Meksika), vadovas ir solistas Horacio Franco (išilginė fleita): XVI–XVIII a. Meksikos ir Ispanijos kompozitorių vokalinė bei instrumentinė muzika

30 – 70 Lt

Siemens arena, Ozo g. 14, Vilnius
19 20.00 Lenny Kravitz (JAV)

120 – 180 Lt

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros vartų g. 5, Vilnius

21 19.00 Vilniaus festivalis 2008: Tie patys ir kitokie „Metų laikai“. Lietuvos kamerinis orchestras, solistas Julian Rachlin (smuikas, Austrija): Vivaldi, Piazzolla

Bilietai parduoti!

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros vartų g. 5, Vilnius

26 19.00 Vilniaus festivalis 2008: Džiazas Filharmonijoje. Concertgebouw džiazo orkestras (Nyderlandai)

30 – 100 Lt

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros vartų g. 5, Vilnius

27 19.00 Vilniaus festivalis 2008: Leonardo Bernsteino gimimo 90-mečiui. Šlėzvigo – Holšteino festivalio orkestras (Vokietija), solistas Daniel Müller-Schott (violončelė, Vokietija), dirigentas Christoph Eschenbach (Vokietija): Bernstein, Dvořák, Čaikovskij

50 – 150 Lt

SPEKTAKLIAI

Valstybinis jaunimo teatras, Arklių g. 5, Vilnius

10 18.00 Triukšmas už kulisų Michael Frayn
Komedija, režisierius Paolo Emilio Landi

30 – 50 Lt

Valstybinis jaunimo teatras, Arklių g. 5, Vilnius

11/12 18.00 Strip Man Show – Viskas apie vyrus P.E.Landi
Komedija, režisierius Paolo Emilio Landi

30 – 50 Lt

KONFERENCIJOS

Litexpo parodų rūmai, Laisvės pr. 5, Vilnius

05 Klientų aptarnavimo ir rinkodaros konferencija PAKABOS EFEKTAS

2145 Lt

Vilniaus universiteto tarptautinės konferencijos:

Medicinos fakultetas, M.K.Čiurlionio g. 21, Vilnius

06 SNOMED CT terminologijos taikymas sveikatos informacinėse sistemose

Medicinos fakultetas, M.K.Čiurlionio g. 21, Vilnius

07 IV Tarptautinis grupinės analizės seminaras

Matematikos ir informatikos fakultetas, Naugarduko g. 24, Vilnius

16-19 22-oji Šiaurės šalių matematinės statistikos konferencija

Fizikos fakultetas, Saulėtekio al. 9, III rūmai, Vilnius

15-19 9-as NVS-Baltijos-Japonijos feroelektros simpoziumas RCBJSF-9

Chemijos fakultetas, Naugarduko g. 24, Vilnius

29-07 03 Tarptautinė organinės sintezės konferencija BOS2008

PARODOS

Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2, Vilnius

06 - 08 17 ars visa 07/08 - Garsas
Nico Dockx, Florian Hecker, Marcellus L., Astrid Nippoldt

3 – 6 Lt

06 - 08 17 Ignas Krunglevičius ir Snorre Hvamen
Klausyk

3 – 6 Lt

LDM Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A, Vilnius

Iki 09 Nežinomas Šiaurės Korėjos menas
Žymiausių šiuolaikinių tapytojų kūriniai iš Kaesang kolekcijos

3 – 6 Lt

KINAS

Skalvija, A.Goštauto 2/15, Vilnius

05 - 06 19.00 Maskvos dienos
„Žiaurumas“, „Mechaninė siuita“, “Atsiminkite gruodį”, “Burtai” rusų kalba

8 – 12 Lt

01 - 05 Skafandras ir drugelis
Biografinė drama prancūzų kalba, Prancūzija

8 – 12 Lt

02 - 13 Paukštis, kuris neskraido
Drama olandų kalba, Nyderlandai

8 – 12 Lt

VAKARĖLIAI

L‘amour, Vokiečių g. 2, Vilnius

07 24.00 BurnOut Summer Opening: Kenny Palmer (Didžioji Britanija)

10 – 20 Lt

Gravity, J. Jasinskio g. 16, Vilnius

06 22.00 Regular Label Night: Pablo Bolivar & Inaqui Marin: Pablo Bolivar / Inaqui Marin (Ispanija)
30 - 50 Lt

Gravity, J. Jasinskio g. 16, Vilnius

07 22.00 MTV The Block: Firin Squad (Didžioji Britanija)
20 - 30 Lt

Gravity, J. Jasinskio g. 16, Vilnius

13 22.00 Menų Broliai: E-Z Rollers. Alex Banks / E-Z Rollers (Didžioji Britanija)

30 - 40 Lt

Gravity, J. Jasinskio g. 16, Vilnius

20 22.00 ZIP FM pristato 11: ÂME. ÂME (Vokietija)

30 - 50 Lt

Pacha, Gynėjų g. 14, Vilniaus vartai, Vilnius

13 22.00 Sharam I Deep Dish @ Pacha. Sharam (JAV)

Tarantino, Trakų g. 2, Vilnius

14 20.00 Diesler (JAV)

15 - 20 Lt

TAMSTA, Vilniaus g. 22, Vilnius

28 23:30 „Tamstos sezono uždarymas“. A.I.R. pristato „Tamstos naktis“ su D‘ORANGE feat. Sofia Rubina (Estija), A.I.R funk Orchestra feat. Daiva Starinskaitė (Brassbastardz) & MANTAS!

25 – 30 Lt

WOO, Vilniaus g. 22, Vilnius

28 15.00 Mondayjazz Live! Débruit (Prancūzija)

Urtė Jurgaitytė

Atsakingai džiaukis Bio įvairovės diena

Indre — Thu, 22 May 2008 12:10:00 +02:00

Šiandien – gegužės 22 d. - Tarptautinė biologinės įvairovės diena. Biologinė įvairovė sudaro visų gyvų organizmų rūšių, gyvenančių sausumos, paviršinių vandenų bei kitose ekosistemose visumą. Lietuvos biologinę įvairovę sudaro daugiau kaip 20 tūkst. gyvūnų, 6 tūkst. grybų, 1 tūkst. 800 augalų rūšių. Tai labai sudėtingas biologinis tinklas, nuo kurio visi priklausome.

Šiuo metu biologinė įvairovė labai sparčiai nyksta, todėl ES siekia veiksmingai kovoti su augalų, gyvūnų nykimu. ES yra pasiryžusi iki 2010 metų sumažinti biologinės įvairovės nykimą.

Padėti išsaugoti biologinę įvairovę gali kiekvienas iš mūsų. Paklausi, kaip? Ogi labai paprastai: visuomet gerai užsuk kraną ir taip neleisk be reikalo kapsėti vandeniui, pasodink bent vieną medį - juk medžiai mums gamina deguonį, kurio mes kiekvieną kartą įtraukiame į plaučius. Taupyk elektrą. Kai ateina egzaminų, sesijų metas, ir tenka kopijuoti daug medžiagos, išnaudok abi lapų puses. Eidamas apsipirkti į parduotuvę naudok daugkartinio naudojimo maišelius. Plastikiniam maišeliui suirti reikia 15 – 1000 metų. Jie labai teršia gamtą. Nepalikinėk po iškylos gamtoje šiukšlių. Paieškok šiukšlinės. Galų gale rūšiuok atliekas. Juk jei aš rūšiuoju, Tu rūšiuoji, Mes rūšiuojam - taip turime gražią sutvarkytą aplinką, kurioje gera leisti laiką ir Tau, ir man.

Va taip visai paprastai kiekvieną dieną Tu turi galią neleisti išnykti lietuviškai voverei, vilkui. Tai kodėl šia galia nepasinaudojus?!

Asta Grigalavičiūtė

Jei žinote, kas šios karikatūros autorius, rašykite vilnius(at)cafebabel.com

Užmirštos ir atrastos sovietinės skulptūros Žaliojo tilto prieglobstyje

Indre — Wed, 21 May 2008 20:49:00 +02:00

Gegužės 9-oji diena Rusijai - tai pergalės Antrajame pasauliniame kare diena. Lietuvai, kaip ir kitoms Baltijos šalims, ši data reiškia visai ką kita. Tai - okupacijos pradžia. Okupacija kaip pati savaime – negatyvus veiksmas, kadangi tauta praranda suverenumą, tai yra galią spręsti ir valdyti savo šalį, o jį perima kitos valstybės valdžia.

Mes puikiai žinome apie Rusijos propaguotą ir plačiai paskelbtą Didžiojo kario išvaduotojo mitą. Tačiau tiesa tokia, kad tuo metu vienas rėžimas buvo pakeistas kitu. Ir kalbėti apie išvadavimą būtų ne tik neteisinga, bet ir reikštų nepagarbą mūsų tėvams, seneliams, kurie nukentėjo nuo Rusijos okupacijos.

Siekiant panaikinti šį absurdišką mitą, Estijoje nacionalistai šiais metais susirinko į mitingą prie Rusijos ambasados ir reikalavo, kad Maskva pripažintų komunistinius nusikaltimus ir kompensuotų patirtą žalą. Ir Lietuvoje pasipiktinimas Rusijoje švenčiama pergalės diena buvo išreikštas išpuoliu - prie Žaliojo tilto. Stovinčios sovietmečio laikus garbinančios ir simbolizuojančios skulptūros buvo aptaškytos raudonais dažais, prikabintas plakatas su užrašu „Komunistų kekšė“, svastikos simbolika ir netgi palikta bombos imitacija, todėl laikinai buvo uždarytas eismas per tiltą.

Toks incidentas tik įrodo, kad praeitis nėra pamiršta. Fašizmas, kaip ir komunizmas, nėra tik mokyklos vadovėliuose aprašyti įvykiai, bet ir turi potencialą prasiveržti į šias dienas. Aišku, toks incidentas yra nusikaltimas ir t. t., tačiau man, kaip sąmoningai pilietei, jis kelia kitus klausimus: kodėl praėjus net 18 metų po Nepriklausomybės atgavimo, šios skulptūros vis dar stovi pačiame Vilniaus centre? Nejau tik todėl, kad pritrūkta lėšų? Ar tiesiog bandyta kažkam įtikti? Paprastai praėjus revoliucijai ar karui stabai, simboliai, įprasminantys rėžimą, nugriaunami taip siekiant ant naujo pamato kurti valstybės ateitį - juk skulptūros tuometinėje Tarybų sąjungoje atspindėjo vyravusią ideologiją.

Ideologija - tai sunorminta sistema, siekianti manipuliuoti žmonių veiksmais bei mąstymu. Tai kodėl, kai buvo demontuojamos ir vežamos sovietinės skulptūros po nepriklausomybės atgavimo į sandėlius, šios nebuvo pajudintos? Juk komunistinė ideologija jau nepropaguojama Lietuvoje, tad ir nereikėtų jų afišuoti, ypač sostinės centre.

Na, galbūt taip siekiama išvengti neramumų, kokie vyko Estijoje 2007 m. demontuojant sovietų kariui skirtą paminklą? Jei taip, ar tokia pozicija nėra lengviausio kelio pasirinkimas? Tai veda prie kitų gan sudėtingų temų, tokių kaip Sovietų sąjungos žalos atlyginimo Pabaltijo šalims klausimas.

Ką šiuo atveju daro Lietuvos diplomatai derybose dėl Sovietų sąjungos žalos atlyginimo? Užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas dar 2007 m. paragino ne reikalauti ultimatumais, teisės aktais, o konstruktyviomis derybomis. Kartu jis paragino netapatinti SSRS su Rusija, nors ši ir perėmė žlugusios sąjungos teises ir įsipareigojimus. Tokia pasirinkta taktika tuomet kėlė daug abejonių parlamentarams. Dabar bandoma šį žalos atlyginimo klausimą kelti tarptautiniuose forumuose, taip siekiant atkreipti Europos valstybių dėmesį ir pasiekti didesnio Rusijos pozicijos lankstumo sprendžiant šį klausimą.

Kaip tik šį mėnesį sostinėje buvo susirinkę keturių ES šalių diplomatijos vadovai. Vilnius priėmė sprendimą. Jis atsisakė veto Briuselio ir Maskvos deryboms dėl naujos ES-Rusijos bendradarbiavimo sutarties. Tai reiškia, kad ES galės pradėti derybas su Rusija. Šiuo atveju Lietuva susitarė su keliomis ES valstybėmis, kad į mandatą būtų įtrauktas energetikos klausimas, Sausio 13-osios ir Medininkų žudynių bylos, žalos atlyginimo iš okupuotų Baltijos valstybių deportuotiems asmenims ir įšaldytų konfliktų Gruzijoje ir Moldovoje sprendimo klausimai. Toks priimtas sprendimas ir pasirinkta konkreti strategija galbūt išjudins šiuos klausimus ir bus pagaliau pradėtos derybos su Rusija.

Tačiau derybos su Rusija nėra lengvas dalykas. Tik Rusijos augantis sąmoningumas ir gebėjimas objektyviai vertinti praeitį padarys postūmį sprendžiant šiuos opius klausimus įmanomu. Belieka tik tikėtis, kad "ledkalnis" pagaliau pajudės.

Asta Grigalavičiūtė

Donato Babensko nuotraukos Fotogalerija

Sevilnius: pe(u)rkamoji galia

Dionizas — Sat, 10 May 2008 20:08:00 +02:00

Iš šiaurės rytų į pietų vakarus 3870 km. – toks atstumas skiria du Europos miestus Vilnių ir Seviliją. Turint omenyje, kad bendras šių miestų ir viso žemyno identitetas dar tik kuriasi, galima patikėti, kad šis atstumas praranda reikšmę. Sakoma, jog turint technologijas bei demografinius duomenis, jį galima įprasminti iš naujo.

Taip, panaikinant atstumą kuriamos Europos vertybės. Tuo tarpu Sevilnius siekia pradėti diskusiją klausimu, kaip atstumas gali padėti.

Pirma svarbi užduotis prieš pradedant ieškoti kažko bendro yra suvokti Sevilijos ir Vilniaus būtinų produktų ir paslaugų kainų ir pirkėjų perkamosios galios skirtumus. Tačiau materiali identiteto vertė neturėtų apsiriboti prekių ženklais. Prekių ir paslaugų rinkos tyrimas - tai tik pradinė informacija, reikalinga norint atskleisti finansinę miestų gyventojų padėtį ir jos įtaką bendros Europos kultūros suvokimui.

MIESTŲ DARBO RINKA

Abu miestai prijungė prie Europos panašų gyventojų skaičių. Dabar Vilniuje gyvena 550 tūkst., Sevilijoje kiek daugiau – beveik 700 tūkst. žmonių. Vilniaus apskrityje yra apsistoję 850 tūkstančių lietuvių, lenkų ir rusų tautybių žmonių, o Sevilijos metro pasiekia beveik 1,5 milijono Andalūzijos gyventojų, kuriuos vis dar pildo imigrantai iš Pietų Amerikos.

Seviliečiai pabrėžia, kad dauguma žmonių, kurie negauna ir minimalaus atlyginimo, dirba nelegaliai arba sudaro laikinus vieno mėnesio kontraktus. Eurobarometro duomenimis, 5 proc. Ispanijos gyventojų nelegalų atlyginimą gauna bent kartą per metus. Nors Lietuvoje tokių – dukart daugiau (10%), legalus atlyginimas čia retai didesnis už minimalų atlyginimą, o studentai į darbą priimami nenoriai. Ispanijoje, kur studentams mokama mažiau vien už tai, kad jie mokosi, 1000 EUR į mėnesį pirmame darbe gaunantis jaunimas vadinamas bendriniu žodžiu-naujadaru – mileuristai (mil – tūkstantis isp.k.). Tuo tarpu Lietuvoje studentai arba moksleiviai dažnai oficialiai gauna ir pusę minimumo - 115 EUR.

PIRKIMO MALONUMAS

Vaizdas iš aukso bokšto (XIII a.)

Tiems, kurie gauna minimalų atlyginimą Sevilijoje - 600 EUR

Nusipirkus viryklę ir skalbimo mašiną lieka 100 EUR.

Sumokėjus nuomos mokestį už 1 kambario butą ne centre lieka 200 EUR

Vaizdas iš Gedimino bokšto (XIV a.)

Tiems, kas gauna minimalų atlyginimą Vilniuje - 230 EUR

Perkant viryklę ir skalbimo mašiną reikia pridėti pasiskolintus 190 EUR

Sumokėjusiems nuomos mokestį už vieno kambario butą ne centre lieka 100 EUR

REIKIA LABDAROS?

Už likusius 200 EUR sevilietis pietus kavinėje gali valgyti visą mėnesį. Vilnietis gali įsigyti karštą patiekalą kiekvieną dieną už likusius 100 EUR. Tačiau, jei sevilietis gaudamas minimalų atlyginimą sumano nusipirkti mėnesinį autobuso bilietą, jam tenka paaukoti tik 1/25 viso savo 600 EUR atlygio. Per tą patį laikotarpį vilnietis už tokias keliones pakloja 1/12 dalį savo 230 EUR minimalių pajamų. Na, o jei Sevilijos gyventojas sumanytų savo minimalų atlyginimą atiduoti labdarai, jis galėtų nupirkti 1 tūkst. ispaniškos duonos kepaliukų vargšams. Kad ir koks dosnus norėtų būti vilnietis, už minimalų atlyginimą jis įstengtų nupirkti tik pusę tūkstančio kepaliukų.

Šiuo metu daugelio miestų gyventojams trūksta tiek socialinių, tiek moralinių paskatinimų kurti bendrą Europą, todėl sekanti Sevilnius užduotis yra palyginti materialių vertybių vaidmenį miestiečių gyvenime. Ar didesnė perkamoji galia reiškia, kad Europoje materialinės vertybės tampa vis svarbesnėmis?

Sevilnius^T2008

Atominės elektrinės darbo pratęsimas

Indre — Mon, 05 May 2008 22:53:00 +02:00

Stodama į Europos Sąjungą Lietuva pasirašė Stojimo Sutarties Protokolą Nr. 4, kuriame rašoma, kad mūsų šalis įsipareigoja uždaryti Ignalinos atominę elektrinę (IAE) iki 2009 metų pabaigos. Tačiau staiga suvokta, kad uždarius elektrinę Lietuva šešerius-devynerius metus, kol pasistatys naują, neturės pakankamai elektros energijos ir privalės importuoti iš Rusijos daug brangesnes už branduolinį kurą dujas. Pamažu opozicija išreikalavo, kad Vyriausybė pradėtų derybas dėl IAE eksploatacijos pratęsimo.

Derybininkų dėl IAE pratęsimo vadovas A.Abišala jau spėjo pareikšti, kad šansų išsiderėti pratęsimą - tik 5 proc. Taip, jeigu derėtis būtent taip, kaip tai daro jis, šansų tikrai mažai. Stebint Vyriausybės derybas dėl IAE darbo pratęsimo, susidaro įspūdis, kad Lietuvai gali nepavykti ne dėl ES teisės reikalavimų, o dėl elementaraus neprofesionalumo. Elektros kaina po IAE uždarymo turėtų mažiausiai pakilti nuo dabartinių 33 iki 59 ct/kWh (nuo 0,095 EUR iki 0,17 EUR). Akademikas Antanas Kudzys kalba apie 1 lt/kWh (0,29 EUR).

Kur yra pagrindinė derybininkų klaida? Jie nekvestionuoja Europos Komisijos (EK) teiginio, kad dėl IAE veiklos pratęsimo reikia šaukti Tarpvyriausybinę konferenciją (TVK). Veikiant pagal šią procedūrą, pratęsimo iniciatyva žlugs, jeigu atsiras bent viena valstybė (bent viena TVK dalyvė), kuri nesutiks. Austrija ir Estija yra būtent tos valstybės, kurios užblokuos bet kokius Lietuvos veiksmus šios procedūros rėmuose.

EK elgiasi Lietuvos atžvilgiu nesąžiningai. Tam, kad įvyktų pratęsimas, jie reikalauja sušaukti TVK. Tačiau tam, kad nuostata dėl uždarymo būtų įtraukta į Stojimo į ES Sutarties Protokolą, jokia Tarpvyriausybinė konferencija šaukiama nebuvo.

ES kompetencija branduolinės saugos srityje gali būti didinama tik per Tarpvyriausybinę konferenciją. Jeigu TVK nepriėmė sprendimo išplėsti kompetenciją, vadinasi kompetencija nėra išplėsta. Niekur Euratomo Sutartyje (tai yra dokumentas, kurį priima ir kurio turinį keičia TVK) nėra parašyta, kad ES turi kompetenciją reikalauti uždaryti atominę elektrinę. Reiškia, tokios kompetencijos nėra. Tą patį patvirtina ir Europos Teisingumo Teismo jurisprudencija.

Priimant naujas nares į ES, TVK nešaukiamos. Tai reiškia, kad naujos valstybės narės priimamos į jau esamą ES kompetencijos glėbį.

A.Abišala nemato skirtumo tarp Steigiančiųjų Sutarčių ir Stojimo Sutarčių. Steigiančiosios Sutartys – tai sutartys, kurios nustato ES kompetencijos ribas. Jos nustato tai, ką ES gali daryti. Viskas, apie ką ten neparašyta, yra už kompetencijos ribų – kas ten neparašyta, to ES daryti negali. Šios sutartys keičiamos per TVK.

Stojimo Sutartys – tai sutartys, kurių pagrindu priimamos naujos valstybės. Sprendimą dėl naujų šalių priėmimo priima ES Tarybos. Taryba – tai ne Tarpvyriausybinė konferencija. Todėl Taryba negali išplėsti esamos kompetencijos. Be to, pagal šią procedūrą Europos Parlamentas priima arba nepriima sutampančią nuomonę. Europos Parlamentas yra viršnacionlinė, o ne tarpvyriausybinė institucija.

Naujos valstybės priėmimas ir ES kompetencijos išplėtimas – tai dvi skirtingos procedūros.

Iš to seka, kad Europos Komisija neturi kompetencijos reikalauti uždaryti IAE. Akcentuojant skirtumą tarp šių dviejų procedūrų, Lietuvos derybininkai galėtų laimėti daugiau, nes tada IAE pratęsimui nereikėtų prašyti EK, Austrijos ir Estijos sutikimo.

Tokios kompetencijos nenumato net Lisabonos Sutartis, kurios ratifikavimą būtų tikslinga užšaldyti tol, kol teigiamai neišspręstas Ignalinos klausimas.

Stanislovas Tomas, ES teisės doktorantas, Sorbona, Paryžius

Ramūno Vaitkaus karikatūra
www.mrcaricature.lt

Vilniaus renginių vedėjas. Gegužė

Indre — Tue, 29 Apr 2008 23:55:00 +02:00

Gegužė pasitinka mus ilgomis atostogomis, skirtomis Darbininkų dienai paminėti. Žinoma negalima pamiršti ir Motinos dienos, o po to - Europos dienos. O šiomis ir visomis kitomis dienomis šventinę nuotaiką gali sukurti bilietai į operą ar baletą, koncertą ar spektaklį - puiki proga prieš meninio sezono pabaigą.

Tik nepamirškime Gatvės muzikos dienos 3 d.!

OPERA

Operos ir baleto teatras, Vienuolio g. 1, Vilnius

05 02 18.30 Orfėjas ir Euridikė Christoph Willibald Gluck
Opera italų kalba, dirigentas Martynas Staškus
15 – 120 LT

05 07 18.30 Salomėja Richard Strauss
Opera vokiečių kalba, dirigentas Jacek Kaspszyk (Lenkija)
11 – 90 LT

05 10 18.30 Kaukių balius, Giuseppe Verdi
Opera italų kalba, dirigentas Gintaras Rinkevičius
15 – 120 Lt

05 14 18.30 Rigoletas, Giuseppe Verdi
Opera italų kalba, dirigentas Martynas Staškus
11 – 90 Lt

BALETAS

Operos ir baleto teatras, Vienuolio g. 1, Vilnius

05 03 18.30 Romeo ir Džuljeta Sergei Prokofjev
Baletas, dirigentas Martynas Staškus
10 – 120 LT

05 08 18.30 Raudonoji Žizel, A.Adam, P. Čaikovskij, G.Bizet, A. Šnitkė
Baletas, dirigentas Robertas Šervenikas
10 – 120 Lt

05 09 18.30 Bajaderė, Ludwig Aloisius Minkus
Baletas, dirigentas Martynas Staškus
10 – 120 Lt

05 13 18.30 Ana Karenina, Rodion Ščedrin
Baletas, dirigentas Valerij Ovsianikov (Rusija)
10 – 120 Lt

05 15 18.30 Ugnies paukštė/ Diagilevas. Fantazijos I. Stravinskij/ O.Respighi, G. Rossini
Vienaveiksmiai beletai, dirigentas Martynas Staškus
10 – 170 Lt

KONCERTAI

Lietuvos nacionalinė filharmonija, Aušros vartų g. 5, Vilnius

05 03 19.00 Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras, Kauno valstybinis choras ir solistės Inesa Linaburgytė (sopranas) ir Laima Jonutytė (mecosopranas)
Orkestro muzikos koncertas, dirigentas Justus Frantz (Vokietija)
30 - 150 Lt

05 08 19.00 Klaipėdos kamerinis orkestras ir solistė Liora Grodnikaitė (mecosopranas)
Orkestro muzikos koncertas, dirigentas Daniel Gazon (Belgija)
20 - 40 Lt

05 10 19.00 Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir solistas Antal Szalai (smuikas, Vengrija)
Orkestro muzikos koncertas, dirigentas Juozas Domarkas
30 - 100 Lt

05 14 19.00 Attis Quartet (Austrija) ir solistas Daumantas Kirilauskas (fortepijonas)
Kamerinės muzikos koncertas
30 - 100 Lt

05 17 19.00 Lietuvos kamerinis orkestras ir solistė Susanna Yoko Henkel (smuikas, Vokietija)
Orkestro muzikos koncertas, dirigentas Rolf Beck (Vokietija)
20 - 70 Lt

05 21 19.00 solistas Frederic Belli (Vokietija) ir tromboninkai iš Lietuvos
Trombonų šventė, dirigentas Jonas Bylund (Švedija)
20 Lt

Kongresų rūmai, Vilniaus g. 6/14, Vilnius

05 02 19.00 Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir solistai Dmitrij Karpov (tenoras, Rusija) ir Sandra Janušaitė (sopranas)
Simfoninės muzikos koncertas “Neaprėpiami Rusijos muzikos toliai”, dirigentas Andrej Anichanov (Rusija)
20 – 70 Lt

05 23/24 19.00 Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras ir kvartetas “Terem” (Rusija)
Simfoninės muzikos koncertas “Us and Them: Symphonic Pink Floyd”, dirigentas Gintaras Rinkevičius
20 – 100 Lt

SPEKTAKLIAI

Valstybinis jaunimo teatras, Arklių g. 5, Vilnius

05 09 18.00 Triukšmas už kulisų Michael Frayn
Komedija, režisierius Paolo Emilio Landi
30 – 50 Lt

05 28/29 18.00 Strip Man Show – Viskas apie vyrus P.E.Landi
Komedija, režisierius Paolo Emilio Landi
30 – 50 Lt

Valstybinis Vilniaus mažasis teatras, Gedimino pr. 4, Vilnius

05 13 18.30 Audra W.Shakespeare
Režisierius Etienne Glaser (Švedija)
20 – 65 Lt

KONFERENCIJOS

Vilniaus universiteto tarptautinės konferencijos:

Filosofijos fakultetas, Universiteto g. 9/1, Vilnius
05 09-10 Tarpdalykinės kriminologinės studijos: patirtis ir perspektyvos

Fizikos fakultetas, Saulėtekio al. 9, III rūmai, Vilnius
05 19-23 9-as NVS-Baltijos-Japonijos feroelektros simpoziumas RCBJSF-9

Medicinos fakultetas, M.K.Čiurlionio g. 21, Vilnius
05 Simpoziumas „Medikamentinės alergijos naujovės“

05 23 Naujų MR metodikų taikymas neuroradiologijoje

Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institutas, Vokiečių g. 10, Vilnius
05 16 Ukraina: tarp Rytų ir Vakarų

PARODOS

Šiuolaikinio meno centras, Vokiečių g. 2, Vilnius

Iki 05 11 Now Art Now Future
II – oji tarptautinė grafikos bienalė
3 – 6 Lt

Iki 05 11 Gerhard Richter
Apžvalga
3 – 6 Lt

Litexpo parodų centras, Laisvės g. 5, Vilnius

05 20 – 23 Balttechnika 2008
16-oji tarptautinė technikos ir technologijų, aplinkos apsaugos, energijos ir elektrotechnikos, elektronikos, pramonės prietaisų, inžinerinės kooperacijos paroda
4 – 10 Lt

LDM Taikomosios dailės muziejus, Arsenalo g. 3A, Vilnius

05 Nežinomas Šiaurės Korėjos menas
Žymiausių šiuolaikinių tapytojų kūriniai iš Kaesang kolekcijos
3 – 6 Lt

KINAS

Skalvija, A.Goštauto 2/15, Vilnius

05 01 – 02 19.00, 21.00 Lenkų kino savaitė
“Atsiminkite gruodį”, “Burtai” ir kt. filmai lenkų kalba
8 – 12 Lt

05 05 – 08 19.00 Italų filmų savaitė
“Po vidurnakčio”, “Trys dienos anarchijos” ir kt. filmai italų kalba
8 –12 Lt

05 12 19.00 Skafandras ir drugelis
Biografinė drama prancūzų kalba, Prancūzija
8 – 12 Lt

VAKARĖLIAI

Gravity, J. Jasinskio g. 16, Vilnius

05 02 22.00 Deep Frequency: Robert Babicz/ Rob Acid (Vokietija)
20 Lt

05 16 22.00 Ewan Pearson (Didžioji Britanija)
30 Lt

WOO, Vilniaus g. 22, Vilnius

05 03 15.00 Think Different. Jeff Mental (Didžioji Britanija)
10 – 20 Lt

05 24 22.00 Mandayjazz Live! Dimlite (Šveicarija)
20 – 30 Lt

Aistė Jurčytė

Vilnius – dviračiams draugiškiausias miestas

Indre — Mon, 28 Apr 2008 10:00:00 +02:00

Matomos džiugios tendencijos, kad Vilnių siekiama padaryti draugiškiausiu miestu dviratininkams: atsisakoma 10 milijonų iš Europos Sąjungos (ES) dviračių takams tiesti - juk mes irgi eismas, tad gal laikas į normalius kelius ir važiuoti? O kad ten keltume mažesnę grėsmę automobiliams (ir vice-versa) turėtume apsirūpinti šalmais bei liemenėmis. Žinoma, viskas dėl mūsų saugumo.

Todėl noriu pasiūlyti papildomas poveikio priemones, kurios padės paspartinti šį miesto plėtros aspektą:

Kad būtumėte tikri, jog dviračiu važiuoti tikrai saugu, būtina nuolatinė jo techninė apžiūra. Siūlau sezono pradžioje (kovo 15-balandžio 15 d.) įvesti privalomą techninės būklės patikrinimą: stabdžiai, padangų protektorių nusidėvėjimas bei liemenės šviesos atspindžio koeficientas įvairiais kampais (tam ji turi būti nepasenusi ir švari). Manau, kad šių kriterijų užtektų techninei dviračio būklei įvertinti.

Kas dvejus metus tikrinti dviratininkų žinias apie kelių eismo taisykles ir vairavimo įgūdžius - dviejų dalių egzaminas, kuriuo galėtų pasirūpinti ta pati „Regitra“ (valstybės įmonė, kuri registruoja kelių transporto priemones ir organizuoja egzaminus būsimiems vairuotojams).

Sumažinti automobilių teisių įsigijimo kainą: „Regitros“ egzaminus finansuoti iš valstybės, o už mokymą grąžinti mokesčius. Taip padaugės automobilius galinčių vairuoti kiekis, tad jiems nereikės važinėti nesaugiaisiais dviračiais.

Gatvėse panaikinti ir dabar esančius dviračių takus - kai kuriose jų atsiras po papildomą eismo juostą (pvz. Gedimino pr.). Sumažės kamščiai.

Nusipirkus dviratį, jį registruoti policijoje ir transporto priemonių registre. Vagystės atveju bus daug paprasčiau rasti transporto priemonę. Prie šio pasiūlymo galima pridėti ir privalomą tvirtos spynos turėjimą, nes tos pigios vielos su žirklėmis nukerpamos...

Privalomas draudimas nuo nelaimingų atsitikimų dviratininkams.

Amžiaus cenzas: dviračiu naudotis gali tik 16 metų sulaukę asmenys (iki 18 metų būtini papildomi važiavimą stabilizuojantys ratukai).

Manau, kad šių priemonių užtektų Vilnių padaryti dar saugesniu ir draugiškesniu miestu dviratininkams.

Beje, yra ir kita alternatyva:

Įsisavinkime ES pinigėlius (+ pridėkime truputį savo) ir nutieskime pakankamai dviračių takų, kad nereiktų lįsti į automobilių juostas - tada nei šalmo, nei liemenės nebereiks.

Nors ne, gal neverta - per daug sudėtinga čia viskas...
Pasiūlymas diskusijai: ką pridėti prie šių 7 pasiūlymų, kad Vilnius pataptų dar draugiškesniu miestu dviratininkams?

Tiems, kas nesuprato:

Neseniai Lietuvos dviratininkus pasiekė dvi džiugios naujienos.

Pirmoji – nuo liepos įsigalioja įstatymas, liepiantis nuolat dėvėti šalmą, o tamsiu paros metu – ir šviesą atspindinčią liemenę. Tai padaryta nesikonsultuojant su dviratininkais ir nesiremiant jokiais patvirtintais tyrimais (bent apie tai jokios informacijos nepateikiama). Lietuvos dviratininkai tam prieštarauja, nes sprendimas be abejonės stipriai sumažins šios, ir taip mažai naudojamos, transporto priemonės populiarumą. Kaip gi kitaip? Jau ir taip daug žmonių atsisako į darbą važiuoti dviračiu, nes atvyksta suprakaitavę ir uždusę. O kaip atrodysi nusiėmęs šalmą?

Siūlau pasiskaityti Lietuvos Dviratininkų Bendrijos išplatintą pranešimą ir tyrimą apie kitose ES šalyse naudojamą praktiką užtikrinti dviratininkų saugumą.

Antroji naujiena – sprendimas atsisakyti 9,4 mln. litų (apie 2,72 mln. eurų) iš ES, skirtų tiesti EuroVelo 11 dviračių trasą, besitęsiančią per visą Vilnių. Tai būtų buvusi puiki pradžia atnaujinant miesto dviračių takų tinklą, tačiau valdininkai atsisakė ir jos. Beje, lyg juokais, lyg rimtai šnekama, kad ta pati trasa bus tiesiama už 3 mln. litų iš Vilniaus savivaldybės kišenės. Tačiau įdomus faktas, kad EuroVelo 11 projekto atsisakyta dėl per didelių papildomų investicijų, reikalingų pridėti prie ES lėšų. Tai kaip gi čia dabar?...

Norisi džiaugtis, kad bandoma pasirūpinti dviratininkų saugumu. Taip pat labai norisi tikėti valdininkų pažadais bent minimaliai pataisyti esamą dviračių takų tinklo situaciją. Tačiau įjungus blaivų mąstymą to padaryti niekaip nepavyksta. Atvirkščiai: peršasi mintis, kad siekiama dviratininkus visiškai išrūkyti iš miesto, nes ne tik kad atsisakoma vystyti infrastruktūrą, bet ir bandoma mus kalėdinėmis eglutėmis paversti...

Domantas Širvinskas
EžiukasVilniuje.lt

Kelių be pykčio diena

Erika — Sun, 27 Apr 2008 13:49:00 +02:00

Šiandien net ir pakinkę savo transporto priemones būsime saugūs. Turėtų taip būti. Balandžio 27 diena – Europos Saugių kelių diena. Tokia oficialiai atsirado praėjusiais metais. Neoficialios tokios niekada ir nebuvo.

Viena diena be įtampos keliuose kovoje prieš kelis dešimtmečius ugdytus vairavimo įpročius. Ar įmanoma, kad dienai prancūzai nustotų taupyti žavias gyvenimo akimirkas ir kreiptų dėmesį į raudoną šviesoforo signalą? Kas, jei italai šį ir kitus sekmadienius nuleistų garą ir važiuotų niekur neskubėdami. Gal pamirštų „artimą“ vairavimo stilių, dėl kurio kartas nuo karto pakaso kaimyno užpakalį. Smalsu, kokius reportažus keliuose šiandien parengs Lietuvos žinių tarnybos. Lietuviai vis dar neatsikrato statistikos, kurioje jie lyderiauja mirčių skaičiumi keliuose.

Gal ir gaila būtų atsisakyti tautinių vairavimo ypatumų. Juk tai rimta tautinio identiteto išraiška. Bet viena tarptautinio vairavimo silpnybė – vairuoti saugiai – subalansuotų neigiamus rodiklius, o žiniasklaida sulystų.

Simona Štrimaitytė

Jei žinote, kas šios karikatūros autorius, rašykite vilnius(at)cafebabel.com

Lietuvos kine daugėja geros nuotaikos

Erika — Wed, 23 Apr 2008 11:51:00 +02:00

Kiek laiko reikia 80000 nuotraukų peržiūrai? Toks vaizdinis malonumas trunka penkiolika minučių. Tikra tiesa ir tuo įsitikino pirmojo ir vienintelio lietuviško foto kino kūrėjai. Jie patiekė publikai unikalaus audiovizualinio projekto rezultatą - trumpametražį fotofilmą. Scenarijus gimė 24 metų režisierei Jūratei Samulionytei stebint žmones, kurie sukasi kasdieniuose darbuose ir jų gyvenimai tampa apsiblausę, monotoniški bei rūstūs. Šio filmo pavadinimas laisvu atokvėpiu skelbia - NERUTINA.

Išsilaisvinimas
Henriko, pagrindinio personažo darbas biure labai nuobodus. Automatiškas tų pačių veiksmų kartojimas gali nustumti į nevilties bedugnę, ypač kai esi vienišas. Gerai, kad Henrikas turi savo linksmuosius daiktus, kurie visaip padeda jam žvaliau keltis, uoliau susiruošti į darbą ir stengiasi parodyti kelią savęs išsilaisvinimo link. Tokių nuoširdžių pastangų dėka Henrikas atranda paslaptingą juostą. Galima tik spėti, ar tai bintas, ar tualetinis popierius. Vyriškis pradeda savo kelią, pats be galo suintriguotas aiškinasi, kur ši juosta galėtų baigtis ir vis renka metrą po metro, o ji ne tik nesibaigia, bet plevena gatvėmis, kiemais ir visokiausiomis netikėtomis erdvėmis. Pagaliau šiais vingiais Henrikas suranda saulėtą netikėtumą savo gyvenime ir kita diena tiek jam, tiek jo daiktams neša dvigubą džiaugsmą.

Nerutina - filmo santrauka

Vizuali judesio iliuzija
Jūratę, filmo įkvėpėją, sudomino čekų siurrealisto Jano Švankmajerio bei prancūzo Mišelio Gondry judantys daiktai. Kartu su visa kūrybine komanda scenarijaus mintį pradėjo rutuliuoti prieš kelerius metus. Galutinį apsisprendimą dėl idėjos vaizdavimo galiausiai lėmė aplinkybės. Iš pradžių mąstę apie filmavimo ir "stop motion" technikos kokteilį menininkai priėjo išvadą, kad tobulo skonio ragauti neteks, juolab Lietuvos kino jaunimui kamera - prabangos dalykas, taigi ieškodami alternatyvų išjudinti geras emocijas studentai pasirinko fotoaparatą.

Juokinga ir labai sudėtinga buvo taikytis prie technikos stebuklų. Aštuonis kadrus per sekundę fiksuojantis fotoaparatas turėjo įrašyti juos į atminties kortelę, o kol jis tai darė, aktoriai turėjo likti it skulptūros - nė judesio daugiau. Itin sunku buvo aktoriui Sauliui Čėplai, įkūnijusiam pagrindinį filmo herojų Henriką. Judriems vaikams, kurie nenustygo vietoje, buvo keista dalyvauti šiame projekte - juk filmai filmuojami, ne fotografuojami. Nosinaitė, šlepetės, dantų šepetukas - animuoti Henriko daiktai, o darbas su jais pats panašus į rutiną: užfiksuojamas kadras, po to daiktas pajudinamas, tada vėl nuotrauka, ir taip toliau, ir toliau. Panašu į plastilino figūrėlių animaciją. Prie viso to dar pridėjus kadro kartojimą du ar tris kartus - projektas buvo tikras iššūkis.

Visa foto sesija truko 9 dienas, o vėliau - 2 mėnesiai komandos skrupulingo darbo: garso įrašai, animacija, montavimas. Ir pagaliau NERUTINA pradžiugino visus begaliniu nuoširdumu ir ryškiomis spalvomis.

Eksperimentinių šypsenų įvertinimas
Tradiciškai prieš premjerą filmo kūrėjai kviečia į specialią peržiūrą. Šv.Kotrynos bažnyčia tą vakarą buvo perpildyta. Jaukus šurmulys nutilo ir scenoje pasirodė jauni, šilti ir nuoširdūs žmonės - tokie kaip ir jų filmas. Jau matęs tarptautinių festivalių Miunchene, Prahoje, Honkonge, Belgrade, dabar šis unikalus projektas laukia įvertinimo Lietuvos kino ir televizinio kino apdovanojimuose "Sidabrinė gervė".

Pavasaris ekranuose
NERUTINA iš didžiųjų ekranų pirmą kartą švietė tarptautinio kino festivalio "Kino pavasaris" metu. Jau tryliktus metus organizuojamas, šis reiškinys po žiemos atgaivina jaunuosius debiutantus, aktorius, režisierius, prodiuserius, operatorius ir visus kitokio kino mėgėjus. Turtinga festivalio programa šiais metais galėjo džiaugtis iš pamokų pasprukę moksleiviai, romantiškai susikabinusios poros ar net atostogas kine leidę darbuotojai. Legendiniame kino teatre "Lietuva" gimęs festivalis šiais metais jau atsisveikino su Vilniaus nekomercinio kino skanautojais, tačiau Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje bei Šiauliuose dar galima pagauti rinktinių filmų pasirodymus. Pirmą kartą pavasaris atėjo ir į kitų didžiųjų Lietuvos miestų kino sales.

"Kino pavasario" anonsas

NERUTINOS prodiuserė - LIUDA DRIŽYTĖ - interviu
NERUTINOS režisierė - JŪRATĖ SAMULIONYTĖ - interviu

Erika Lastovskytė
Nuotraukos Audriaus Zelenio

P.S. Daugiau apie kino teatro "Lietuva" atvejį galime pasikalbėti Vilniaus forume.